Sveiki visi tautieciai ir seip prasalaiciai susale i leda!
Yhh, turbut simtas metu praejo nuo pacio paskutiniausio mano iraso... Jeigu ne simtas, tai apie vienerius metus tikrai. Net paciam dabar keista.
Jeigu trumpai apie tai, kodel VEL nusprendziau imesti savo sapalioniu i sita elektronine uzrasanke atsakymas butu toks:
Viena grazia bet salta ir vejuota rudens diena atlikinejau gera darba - nesiau siuksles ismest. Ir tik pyst kazkaip vejas papute ir bam atpute man i galva mano apdulkejusi ir sublogusi ir dar issisemusi bloga! Bet ka jus galvojat... ne velnio grizes namo nepradejau rasyti. Tas atputimas tik ir liko atputimu - priminimu. TACIAU, taip jau susikloste situacija, kad tenka smarkiai naktineti ir numatomu variantu dar ilgokai teks. Todel visai neturedamas ka veikti emiausi beviltiskiausio dalyko - pilt visoki slamsta cia. Pamaniau kad vis geriau bus negu sedet ir spoksot i uzknisusi kompiuterio ekrana. O gal ir kokiu super extra durnu minciu ateis naktiniu rezimu spauzdinant. Nesvarbu.
Prisipazinsiu, neskaiciau ir nepamenu ka ten rasiau ankstesniuose postuose, tai galbut gali kartotis ar priestarauti mintys viena kitai... bet kas ten ka supaisys.
Pradekim nuo to, kad gyvenu as siai dienai visai jau ir ne puikiausiai. Greiciau visai nieko gero. Kuo toliau tuo labiau suprantu ir labiau jauciasi, kad savoj saly gyvent sunku. Labiausiai sunku zinoma finansine prasme, taciau ir visomis kitomis prasmemis sunkumas nepasakyciau kad mazesnis. MAN. Nors ir yra geru ir smagiu ir uzskaitomu dalyku cia, bet isvykimas kaip anksciau viliodavo taip ir dabar vilioja. Smarkiau. I kokia vieta tas isvykimas pamanysite... Net nezinau. I bet kokia toliau nuo visko. Tiktu jauciu net ir lenkai ir latviai ar estai. Svarbu pakeist ta aplinka iki trusiko paskutines siules igrisusia.
O ji igristi speja labai greitai. Budamas uzsienyje noredavau ten cepelinu ar prasieit gedo prospektu ar panasiai kazka.. Bet grizus ir tai padarius viskas. Finito. Visas tas savos salies grazumas ir pasiilgimas dingsta. Ir supranti kad kartais verta aukoti kazka del kazko, su salyga, kad ta kazka kazkada galesi susigrazinti. Ar kazkaip panasiai. Nezinau kaip cia pats pasakiau.
Baigiau savo studijas. Senokai jau. Bet kazkaip nesijaucia. Viskas lygiai taip pat kaip ir buvo pries tai. Tik kad studento statuso netekau, kas skaudziai kerta per kisene. Seniau kazkaip to net atrodo ir nereikejo. O dabar blet nenusikeikus smarkiau... Net kazkaip uzbaigus moksla ir tas turizmas nebeatrodo taip afigienai kaip atrodo tada, kai patekau i pirma kursa. Nors nieko blogo pries ji neturiu. Ir vis dar daznai pagalvoju apie ta darba turizmo sferoje, kuri noreciau dirbti. Na, bent jau isbandyti, gal jis man visai nepatiktu, bet negali zinot. Siuo metu atrodo ziauriai super duper. Gaila, kad dideliu galimybiu ten patekti nenusimato. Kada nors.
Kazkaip sunkiai sendien gaunasi. Tikejausi kad bus idomiau. Panasu kad klydau. Bet reikes dar kada pameginti kazka ikalt cia. Bet geresnio. Gal but kita karta nebusiu toks uzsimiegojes nuo nieko neveikimo ir subursiu idomesne pasaka.
Ger, atsisiveikinu sy karta. Labos nakties jums, o man smagios likusios. Susitiksim issimiegoje!
Yhh, turbut simtas metu praejo nuo pacio paskutiniausio mano iraso... Jeigu ne simtas, tai apie vienerius metus tikrai. Net paciam dabar keista.
Jeigu trumpai apie tai, kodel VEL nusprendziau imesti savo sapalioniu i sita elektronine uzrasanke atsakymas butu toks:
Viena grazia bet salta ir vejuota rudens diena atlikinejau gera darba - nesiau siuksles ismest. Ir tik pyst kazkaip vejas papute ir bam atpute man i galva mano apdulkejusi ir sublogusi ir dar issisemusi bloga! Bet ka jus galvojat... ne velnio grizes namo nepradejau rasyti. Tas atputimas tik ir liko atputimu - priminimu. TACIAU, taip jau susikloste situacija, kad tenka smarkiai naktineti ir numatomu variantu dar ilgokai teks. Todel visai neturedamas ka veikti emiausi beviltiskiausio dalyko - pilt visoki slamsta cia. Pamaniau kad vis geriau bus negu sedet ir spoksot i uzknisusi kompiuterio ekrana. O gal ir kokiu super extra durnu minciu ateis naktiniu rezimu spauzdinant. Nesvarbu.
Prisipazinsiu, neskaiciau ir nepamenu ka ten rasiau ankstesniuose postuose, tai galbut gali kartotis ar priestarauti mintys viena kitai... bet kas ten ka supaisys.
Pradekim nuo to, kad gyvenu as siai dienai visai jau ir ne puikiausiai. Greiciau visai nieko gero. Kuo toliau tuo labiau suprantu ir labiau jauciasi, kad savoj saly gyvent sunku. Labiausiai sunku zinoma finansine prasme, taciau ir visomis kitomis prasmemis sunkumas nepasakyciau kad mazesnis. MAN. Nors ir yra geru ir smagiu ir uzskaitomu dalyku cia, bet isvykimas kaip anksciau viliodavo taip ir dabar vilioja. Smarkiau. I kokia vieta tas isvykimas pamanysite... Net nezinau. I bet kokia toliau nuo visko. Tiktu jauciu net ir lenkai ir latviai ar estai. Svarbu pakeist ta aplinka iki trusiko paskutines siules igrisusia.
O ji igristi speja labai greitai. Budamas uzsienyje noredavau ten cepelinu ar prasieit gedo prospektu ar panasiai kazka.. Bet grizus ir tai padarius viskas. Finito. Visas tas savos salies grazumas ir pasiilgimas dingsta. Ir supranti kad kartais verta aukoti kazka del kazko, su salyga, kad ta kazka kazkada galesi susigrazinti. Ar kazkaip panasiai. Nezinau kaip cia pats pasakiau.
Baigiau savo studijas. Senokai jau. Bet kazkaip nesijaucia. Viskas lygiai taip pat kaip ir buvo pries tai. Tik kad studento statuso netekau, kas skaudziai kerta per kisene. Seniau kazkaip to net atrodo ir nereikejo. O dabar blet nenusikeikus smarkiau... Net kazkaip uzbaigus moksla ir tas turizmas nebeatrodo taip afigienai kaip atrodo tada, kai patekau i pirma kursa. Nors nieko blogo pries ji neturiu. Ir vis dar daznai pagalvoju apie ta darba turizmo sferoje, kuri noreciau dirbti. Na, bent jau isbandyti, gal jis man visai nepatiktu, bet negali zinot. Siuo metu atrodo ziauriai super duper. Gaila, kad dideliu galimybiu ten patekti nenusimato. Kada nors.
Kazkaip sunkiai sendien gaunasi. Tikejausi kad bus idomiau. Panasu kad klydau. Bet reikes dar kada pameginti kazka ikalt cia. Bet geresnio. Gal but kita karta nebusiu toks uzsimiegojes nuo nieko neveikimo ir subursiu idomesne pasaka.
Ger, atsisiveikinu sy karta. Labos nakties jums, o man smagios likusios. Susitiksim issimiegoje!
.jpg)