nevykusiai varau

2010 m. gruodžio 24 d. 19:26 Pranešimą parašė Aismantas 1 komentarai (-ų)
Labas, šventinis vakaras. Kūčios gi šendien. Kiba nežinojot... Jei ne, tai dabar jau žinot : D

Vakaras, o aš čia sugalvojau rašyt kažką. Keistoka, ar ne? Šeip žiauriai seniai nesireiškiau, bet ir noro nebuvo. Žadėjau, kad rašysiu dienotvarkę tokią, veiksmus visus savo...neparašiau. Truputį apsikrovęs darbais buvau. O dabar, kai nebereikia koledžan eit, tai ir tos dienos tokios visiškai neįdomios, tai net neapsimoka. Kai prasidės naujas semestras, tada tikrai parašysiu. Pasižadu. Nes nū... Dabar būtų taip: 11AM Atsikėliau. 11:10AM Guliu. 1PM sėdžiu prie kompo. 5PM valgau..... nū taip visiškai nuobodžiai ir neįdomiai. Tikrai tikrai, patikėkite.

Kažkaip kuo labiau augu, senėju, tuo silpnėja ir noras ir poreikis toms šventėms ale. Ankščiau gi visiškai beprotiškas metas būdavo prieš Kalėdas...tas laukimas, dovanos ir visi kiti atributai. Dabar? Kažkaip visiškai dzin. Kaip aš esu pasakęs: per atostogas nėra ką veikt, nū bet atostogos tai ok. bet kai per atostogas dar būna ir kalėdos, tai absoliučiai nėra ką veikt. Visiškas išderinimas vyksta. Vat naujus metus, tai suprantu. Ten bum bum čiak čiak sprogsta viskas, visi linksmai eina pasitikti naujo skaičiaus. Lyg ir kažkokia didesnė proga man atrodo. Nes per Kalėdas tai nieko tokio kaip ir nevyksta.

Ką veiksiu per šventes? Turbūt, kad nieko, kaip jau turėjote suprasti iš ankščiau išsakytų mano minčių. BET. Gal kas nors stebuklingo įvyks ir tada vualia. Veiksmas kažkoks. Galbūt judesys ar bent jau kažkas panašaus. Nors, kai paskutinį kartą kilo judesys, tai truputį perdauginta buvo svaigiųjų gėrimų. Ir kitą dieną buvo labai ne kažką. Dabar silpniau kažko norėtųsi. Taip pram pram ir viskas: D

Nelaukiu tiesa pasakius egzaminų sesijos. Kažkodėl nebesinori lėkt į koledžą. O jau sausio trečią reikės ; / eh... Gerai, kad neilgai ten užsibūsiu. Pakalbu pakalbu ir šmaukšt namo!

Gera žinia dar yra ta, kad jau po dviejų su trupučių mėnesių įvykdysiu savo misiją! Vėl lekiu į Berlyną! Taaaaaaaip, į tą fainą fainą miestą, kurio pažinti dar tikrai nespėjau ir nemanau, kad kadanors pažinsiu visą! Šį kartą su mažesne kompanija lekiam, bet, manau, kad bus vis tiek labai smagiai viskas : ] turi būti. Belieka tik sulaukti skrydžio. Tikiuosi per tuos mėnesiukus susitvarkys visi orai ir nebekels rūpesčių turistams. ; DD

Dar turiu naują kolegą. Jo vardas koksAs. Padovanavo jį man. Labai čiotkas fainas ir visoks kitoks. Dabar reikės visur jį nešiotis. Pridedu ir nuotrauką, kad nepagalvotumėte kažko blogo!
Ar gi ne marijošius? NE. tai koksAs. Gerbkite ir mylėkite jį.








O daugiau tai net nebesugalvoju ką parašyti. Labai kažkoks silpnas pasidariau. Išplaukia visos mintys. Arba, galbūt, net neateina iki manęs. Kažkokios turbūt ryšio problemos vyksta. Tiek to... Tikėkimės, kad viskas susitvarkys, nes jau pradeda nebepatikti ir man. Gal Kalėdoms vat kaip tik gausiu naują pliūpsnį naujų idėjų? Nežinau, pažėsim.
Dar jeigu nesakiau, bet turbūt, kad jau sakiau. Tai galima sakyti, kad laimėjom rinkodaros dieną, kuri vyko fakultete! Žinoma, savo (turizmo) srityje... : D tai vat. Tiek darbo buvo daug įdėta ir bla bla. Bet užtat ne veltui. Sveikinu save. Nors čia jau ir prieš šimtą metų buvo. Ir turbūt jau minėjau praitam įraše, bet tikrai tingiu pasižiūrėti dabar, o šeip neatsimenu. Eh, nevykusiai čia pasirodžiau. Geriau jau bėgsiu.

Iki kitų susitikimų čia. kasblogas blogo puspalyje!
Aismantas

P.S dainikė tai pakerėjo mane ir nepaleidžia žinokite. Ir tokia daugeliui moterų/panelių galbūt pritaikoma. : )




pyp pyp pyp

2010 m. gruodžio 5 d. 15:43 Pranešimą parašė Aismantas 1 komentarai (-ų)
Pagaliau vėl pargrįžau. Turbūt šį kartą labai labai trumpam, nes kažkaip net nežinau, ką papasakoti.

Dvi savaitės liko koledžo. Kas paskiau...ooo atostogos. Bet tos dvi savaitės tai laukia juodos. Darbukų, šmikiukų visokių. Gerai, kad bent jau po truputį tie darbukai pradėti daryti, nes kitaip būtų ne kažką, kaip mėgstama sakyti. Reikės pasimokinti, bet jau ne tiek, kiek reikėjo prieš keletą dienų.

Einant pirmam pusmečiui į pabaigą, jau prasideda tokios atsisveikinimo paskaitos. Kitą pusmetį jau nebebus kai ko. Truputį gaila. Visai smagu buvo. Nors, gal prasidės kiti, dar įdomesni dalykai..kas ten žino. Tik vat, kad kitas semestras žada labai trumpas būti. Tik du mėnesiai. Ką ten spėsi išmokt.. matyt, kad nieko ; D O dabar atostogos laukia mėėėnesio ilgumo. Ką per jas veiksiu? Net neįsivaizduoju tiesa pasakius. Kažkokios tokios rimtos veiklos kaip ir nėra. Tiesiog teks ramiai sau nieko neveikiant knapsėti namuose. Be galo nelinksmai. Gal dar kas nors pasikeis....?

Jau ateinantį ketvirtadienį didžioji rinkodaros diena... Kažkaip nebelabai ir norisi jos laukti. Baisoka šiek tiek, neramu. Nesigaus kas, nepavyks, pasijuoks. Et. Ką padarysi. Dažnai taip būna. Tikiuosi pavyks viskas gerai, normalei sudalyvausim ir smagiai pasibūsim. : ]]
Darbų padaryti dar liko daug, bet juos ruošiam tik po truputį, po truputį. Penktadienio vakarą visą karpiau akinukus tokius.. Turiningai praleistas penktadienis skaitosi. Ir tai, dar reikia padirbėti prie tų akinukų. Prisiminiau kažkaip dar pradinėj mokyklėlėj kai būdavo dailės ir darbelių pamoka.. Paišai, kerpi, klijuoji...vėl kerpi. : ]] įdomu kartais tokius vat darbukus daryti. Prisimeni mažumą : D

O ir šventės jau ne už kalnų. Tos ale rimtos. Nė velnio jos nerimtos. Tik proga pabaliavot ir tiek. Kažin ar išeis man šiais metais kur nors pabaliavoti. Tai išlieka dideliu dideliu klausimu. Kurio atsakymas, tikriausiai, paaiškės tik negreit.

Dabar va pagalvojau, kad kai nebus daug ką veikti, tai gal ir į blogą užsuksiu dažniau, papletkinsiu nesąmonių kokių. Nors niekas ir neskaito jų, bet reikia galvoti, kad skaito ir tada didesnė motyvacija bus spaudeliot mygtukus.
Žadėjau, kad darysiu tokią kaip ir savo dienotvarkę, kažkada. Tai va, jau beveik random būdu išrinkta diena, kurią aprašinėsiu. Tai bus maždaug tai, ką dariau tuo ir tuo metu. Kas 10 ar 15 minučių visą dieną. Tarkim nuo tada, kai atsikelsiu iki 21h. Vat. Nusprendžiau. Tačiau bus ir išimčių, kuomet negalėsiu rašyti, nes darysiu kažką, ko metu negalėsiu užsirašinėti, taigi čia truputį apsidraudžiu. Kodėl taip darau...? Net pats nežinau. Šeip nū. Kad įdomiau būtų : ]]] įrašas vadinsis kaip nors...... ką aš veikiau šendien kas dešimt minučių. Visiškai lėvas pavadinimas, ar ne? reikės sugalvoti geresnį kokį, ne tokį nušiurusį. Tai vat. Turbūt kitas įrašas jau ir bus tas toks su daug daug valandų skaičiukų ir visokių veiklų. Bet galiu pasakyti, kad bus turbūt labai neįdomu, nes neturėsiu ką veikti ir tiesiog bus: 16:45 sėdėjau be darbo ir visiškai nieko nedariau.... Hmm. Gal sugalvosiu ką nors. Gal reikės parašyti tada, ką tuo metu galvojau. Na, daug visokių galimybių ir variacijų. Viskas paaiškės jau kai spaudeliosiu mygtukus čia.

Tai tiek turbūt. Sakiau, kad neturiu ką pasakyti. Toks silpnas visiškai. Pirstelėjimas. Nevarkit gal, neskaitykite ; // iki, kolegos! : ]]



kokia žiema su sniegu?

2010 m. lapkričio 29 d. 09:32 Pranešimą parašė Aismantas 0 komentarai (-ų)

Sveiki. Ar visi sveiki? Tikrai nežinau. Aš, kol kas, sveikas. Nusispjoviau net tris kartus. Šis įrašas bus toks kitoks. Galvojate kodėl, ar ne? Nors ir negalvojate, vis tiek pasakysiu. Jis atsiras internete ne iškart, kuomet bus baigtas. Tai reiškia, kad aš dabar rašau ne į blogo langą, bet į paprasčiausią wordą. Kodėl? Nes taip nusprendžiau. Ir nereikia į tai gilintis.

Pastarosiomis dienomis jaučiuosi šiek tiek įdomiai. Tiesą pasakius, net nežinau kaip čia geriau apibūdinti tą būseną. Tokia, atrodo, labai paprasta, bet ir nepaprasta. Tokia linksma, bet kartais ir ne. Jauki ir visiškai atgrasanti. Labai kontrastinga vienu metu. Ką tai galėtų reikšti...man pačiam sunku kažką kalbėti. Nekalbu jau apie paaiškinimą kaip čia kas čia. Retai, labai labai retai man taip būna. Ir tikrai seniai jau nebuvo. Kas tai įtakoja...? Nepasakysiu, nes pats neesu įsitikinęs. Negalvokite, kad kažkas man negerai. Taip nėra. Pilnai funkcionuoju ir kasdien atlieku tai, kas priklauso. Galbūt tik iš kitos pusės žvelgiant, kažkas ne taip, kaip tūrėtų būti. Gal ne ne. Ne taip pasakiau. Gal ne taip, kaip buvo ankščiau? Hmm. Apie tai daug negalvojau.

Sėdžiu patogiai įsitaisęs dabar, spaudinėju mygtukus, tekstas vis atsiranda, atsiranda. Norėčiau, kad žodžiai taip lengvai kauptųsi ir kursinio darbo dokumente. Deja. Su juo sekasi prasčiau. O čia, tiesiog rašai, ką šiuo momentu galvoji, matai, girdi, ar prisimeni. Daliniesi. Kol kas su niekuo nesidalinu. Ir artimiausias dvylika ar net šešioliką valandų nesidalinsiu. Bet paskiau, manau, kad kažkas vis tiek perskaitys. Dabar stebiu, kaip po truputį senka kompo baterija. O senka todėl, kad jis dabar atjungtas nuo visų galimų elektros šaltinių. Taigi, postas pirmą kartą taip rašomas. Galvoju, kad gal net geriau čia sekasi. Reikės pamėginti po šito tekstuko truputį užsiimti pvz rinkodaros dienų idėja. Gal geriau galvosis.

Kažkaip geriau susikoncentruoju. Mintys nebėgioja kaip pakvaišusios ir beveik nepamirštu, ką norėjau pasakyti. Man patinka.

Šis savaitgalis (šiuo metu dar sekmadienis, 28-toji), buvo labai nestandartinis ir įdomus. Galiu tik džiaugtis ir dėkoti, kad nereikėjo sėdėti namie ir visiems skųstis, kad neturiu, ką veikti. Na, nors sekmadienio antroje pusėje jau prasidėjo. Bet. Taigi tik sekmadienį. O penktadienis ir šeštadienis prašvilpė tarsi jų nebūtų buvę, ačiū. Ačiū. Kartais juk būna taip, ar ne? Dažniausiai, kai būna smagu. Geri dalykai greitai baigiasi. Paskiau telieka tik galvoti, kad nesuspėjau to, kodėl nepadariau taip, kas tada užėjo, kodėl nesidžiaugiau, ar kodėl nedariau.

Prieš kokius tris, galbūt keturis metus supratau, kad reikia džiaugtis kiekviena akimirka, kurios daugiau gali nebūti. Tai buvo po pirmos rimtesnės kelionės į kitą šalį. Grįžęs supratau, jog nepakankamai džiaugiausi, nepakankamai vertinau, dėl to reikės sugrįžti dar kartą. Nuo to laiko, visada kartoju sau, kad džiaukis, džiaukis, džiaukis, nes tai gali daugiau niekada nepasikartoti. Net kažkas panašaus į tai. Stengiuosi kiekvienoje situacijoje, kuri man atrodo gera. Deja, ne visada išeina to laikytis. Dažnai išsimušu iš vėžių, padarau visišką nesąmonę. Bet kartais būna ir taip, kad tiesiog negali daryti taip, kaip nori. Nori, bet negali. Kažkas neleidžia, varžo, priešinasi. Kažkas viduje, ne išorėje. Stengiuosi atsikratyti tokių dalykų. Bet kažkaip dar ne visada pavyksta. Reikia labiau stengtis. Bet tikiu, kad tikrai pavyks. Ir tada bus visiškai beprotiškai jėgiška. Čia tarsi steidžai. Prasideda viskas nuo pačio blogiausio varianto, kuomet viskas yra supistai blogai, paskiau po truputį supranti, kad lyg ir smagumo kažkokia dalelė yra, atrandi vis nauja nauja, taip kyli, kyli... Ir vat. Arba užstringi kažkuriam tais aukšte, arba stengiesi siekti vis aukštesnio. Et...jau toks tas gyvenimas. Kiekvienas renkasi, kokiam aukšte apsistoti. Kiekvieno iš mūsų reikalas, kelių aukštų bus mūsų namas, daugiabutis, didelis viešbutis, dangoraižis o galbūt aukštas aukštas bokštas.

Pamenate, paskutiniame savo įraše sakiau, kad norėčiau pasakoti kažką, bet niekaip nesirištų su tekstu. Tai va. Dabar irgi nesirištų, manau. Ir kažkaip neišplėtočiau jau šiandien minties. Nors ir kitą kartą, turbūt, neišplėtosiu. Taigi, netyčia tai įterpsiu kur nors į tekstą, net nežinosite, kad tai buvo pasakyta, apie ką aš čia kalbėjau. Nors...Dar nenusprendžiau. Negalvoju taip toli.

O dabar vis labiau artėja didžiosios žiemos šventės. Ale labai rimtos ir gausios ir didelės ir visokios kitokios, kaip visi šneka. Pradeda ruoštis dar likus porai mėnesio iki to... Nežinau. Tiesa pasakius, nesuprantu, kodėl visi jas taip sureikšmina? Mano mąstymas, turbūt, radikaliai skiriasi nuo visų tų žmonių. Ar aš keistuolis? Žinoma, sakysite, kad taip. Bet nepyksiu. Suprasiu. Ką aš galiu padaryti...arba kas gali padaryti, kad pradėčiau galvoti kitaip? Manau, kad kas nors tikrai gali. Bet, kol nesiruošia, tai ir taip labai man gerai bus. Galbūt net prieštarauju pats sau, sakysite? Nes sakiau, kad reikia džiaugtis. Beeeeeeet. Taigi, tam tikrais dalykais, kurie patinka. : ] (pirmasis smailas, kurį panaudojau, rašydamas šitą postą). Žinoma, nieko neturiu prieš tas didžiąsias šventes, gerai jos, smagu ir taip toliau, bet. Bet per daug sureikšminta, mano akimis.

Vakar kilo man tokia viena mintis, ką galėčiau parašyti bloge. Gal reikės įgyvendinti tai. Nežinau ar gausis ir ar bus labai įdomu, bet vis šiokia tokia veikla ir pasikeitimai. O mintis labai paprasta. Tai bus mano, kurios nors pasirinktos iš anksto dienos dienotvarkė. Viskas nuodugniai. Kas dešimt ar panašiu laiko intervalu užsirašinėsiu, ką tuo momentu dariau. Paskiau gi, viskas atsidurs nusišnekėjimų bloge. Neoriginalu, bet kaip ir sakiau, vis šis tas.

Rytoj pirmadienis, laukia koledžas, vokiečių paskaita. O aš jo visai nelaukiu, kadangi kolis rytoj. Toks vienas iš sudėtingesnių šiais metais. Ar aš moku? Geras klausimas. Ir pats nežinau kiek moku. Visą dieną ne kaip sekėsi mokintis. Tiksliau, prisiminti viską, ką mokinausi. To rezultatas pasimatys rytoj, apie dvyliktą valandą dienos. Nenoriu ir šeip pirmadienio. Nenoriu naujos savaitės pradžios. Nežinau kodėl, bet, bent jau šiuo momentu, tai nežinau ir pats ko noriu.

Turbūt laikas miegui. Tikiuosi pavyks normaliai išsimiegoti. Nes pastarieji užmigimai buvo komplikuoti. Kai tik ateina laikas miegui, atsigulu, televizorius off, užsimerkiu ir tada prasideda. Minčių milijonas, nesuprasi kokia jų seka, kaip jas dėlioti. Nes vos tik galvoju apie vieną, tai iškart norisi ir apie tą patį, tik iš kitos pusės. Na, žodžiu, toks chaosėlis. Ir vis galvoju galvoju galvoju, paskiau kažkaip susitrukdau, tik šast, prasibudinu. Pasirodo, atseit čia buvau jau truputį iškeliavęs į miegą, bet, atrodo, kad visą tą laiką tik galvojau, galvojau. Toks sudėtingas, sakyčiau, reikalas. Reikia jį panaikinti. Nors, gal nevisai. Tiesiog truputėlį jį pakontroliuoti.

Matau, kad žodžių skaičiuoklis, jau muša rekordus, taigi tikrai atsisveikinsiu. Palinkėsiu geros dienos, arba nakties. Čia pasirinktinai. Priklauso nuo to, kokiu paros metu skaitysite. Jeigu išvis skaitysite ir netgi iki pat pabaigos išsilaikysite nepaspaudę „ikso”. Jei to nepadarėte, tai sveikinu. Ne kiekvienam būtų įdomu visa tai skaityti. Tai tiek, ačiū už dėmesį ir susitiksim ateity!

Gabalaicis senas, neblogas, linksmas, optimistinis. Enjoy.


Posted in , ,

blogo pagydymas. truputis.

2010 m. lapkričio 23 d. 16:27 Pranešimą parašė Aismantas 1 komentarai (-ų)
O jau tuoj tuoj žada žiemą... Pargrįžtu ir aš su tais šalčiais čia. Sveiki! Ne ne, niekur nebuvau išvykęs ir, bent jau kolkas, niekur neketinu.. Seniai, laaaabai seniai čia nebuvau. Truputį mokslai spaudė, truputį nežinojau, ką parašyti, ir daug tingėjau, tingėjau, tingėjau, tingėjau... Atrodo, juk va, čia šast šast ir viskas...bet blemba, nesąmonė. Nesinorėjo kažkaip spustelt blogerio mygtuko... Kažkoks keistumas, apsileidimas, užsisklendimas galbūt...? To negali būti. Jokiais būdais. Ir taip nebuvo.
O gyvenau aš visą tą laiką, kol nesilankiau čia, gerai. Na, tikriausiai atsiminčiau, jeigu būtų kažkas tooookio blogo. Žinoma, turbūt kažkas ir buvo, bet jeigu neatsimenu smarkiai, vadinasi ir nereikia atsiminti. Šeip jau mano fronte ramu. Tik su koledžo reikalais jau tenka spaustis...Kai viskas susikrauna į semestro pabaigą, tai tikrai pasijaučia ir pasimokyti tenka. Bet taip normalei sakyčiau pasimokyti. Gerai, kad tokius kelis darbukus jau sudorojau. Nedidelė našta, bet bent kažkiek jau nukrito. Ir akys iškart plačiau atsimerkė ir pačiam ramiau patapo. Nors darbų tai dar pilna.
Svarbiausias iš jų, tai, turbūt yra kursinis darbas... Lengva, sakysit.. Galbūt. Bet kai nežinai, ką būtent toj vietoj rašyti, tai nelabai. Mažiau nei mėnesis ir daugiau nei dvidešimt lapų. Turėčiau susidoroti. Viską sutaisysiu.
Kitas svarbesnis darbukas, tai yra rinkodaros diena, kuri bus truputį greičiau, gruodžio devintą. Ir kurioje mūsų komanda pristatinės savo verslo idėją. Vėl gi atrodo šitaip lengva... Galvojant ir šnekant turbūt taip ir yra. Kai reikia žodžius paversti darbais..hmm. Visko tieeeeeeeek daug. Nieko, stengsimės tai, ką įsivaizduojame mes patys, pateikti Jums. Kad ir Jūs suprastumėte... Kiek sėkminga tai bus niekas nežino. Galutinis rezultatas gruodžio devintą.

O dabar...kas dabar. Truputėlį dabar jaučiuosi nusiurbtas. Čia, turbūt, dėl oro tokio slegiančio. Tačiau įkalęs arbatos tikrai atsigausiu. Visada aš atsigavęs. Ko čia dabar šneku blogumus. Taigi atsigavęs. : D

Tokia nedidelė misija šio vakaro yra parašyti kursinio darbo kokį puslapuką. Ok ok...žinau, kad nepatikėjot. Pusė puslapuko. Skamba įtikinamiau, ar ne? ; ]]
Tai pat dar norėčiau per šią dieną....iš tikrųjų tai daug ko norėčiau, bet norai ir lieka norais. Norėčiau atrasti šios dienos dainą. Dabar net neįsivaizduoju, kaip ji turi skambėti...... Gal vėliau pati atkeliaus? Žiūrėsim, matysim, klausysim, džiaugsimės, trepsėsim.

O šendien rytas buvo ankstus. Daugelis mano rytų būna ankstūs. Kuomet pramerkiu akis, bet atrodo, kad vis dar užsimerkęs, nes aplink tamsu tamsu. Išjungiu žadintuvą, prisiekinėju sau, kad tuoj tuoj kelsiuos. Nedidelis nusižengimas, pasnaudžiu dar dešimtį minutėlių ir tada jau suprantu, kad tikrai reikia lipt lauk. Beeet, įdėmiai klausausi. Stengiuosi išgirsti ar lauke šlapia. Klausite kaip? Labai elementaru. Tiesiog reikia sulaukti važiuojančios mašinos ir klausytis, ar garsas toks tššššššš ar paprastas ssssssss. Ir vuolia, nepramerkęs akių, neišlipęs iš lovos, esant tamsumai už lango galiu nustatyti ar lauke šlapia ar ne. Žinoma, dar lengviau būna tada, kai girdisi, kad lyja. Tas metodas daugiau padeda, kai jau būna paliję... O kai šlapia už lango, tai ir eiti ten, savaime suprantama, nesinori. Dažnas toks atvejis, ar gi ne taip? : ]]]

Prieš porą dienų labai neturėjau, ką veikti. Atradau fantastišką programėlę kompe. Garantuoju, kad visi visi ją turite. Tokia nereali. Dirbi ja ir tiesiog džiaugiesi. Leidi pasireikšti sau, negadinant popieriaus. Tai yra Paint. Taip taip taip. Paprasčiausias peintas, kuriuo džiaugdavotės prieš dešimt metų, vos tik nusipirkę kompiuterį. Braižai, paišai, trini, vėl paišai. Tada dar nuspalvoji. Toks visai paprastas laiko praleidimo būdas, kai jau niekas nebepadeda. Įrašo pabaigoje planuoju pasidalinti keliais savo "šedevrais". Jie tiesiog tragiški, bet vis tiek smagu bus pasižiūrėti. Iš tikrųjų, tai nežinau ar Jums bus smagu. Bent jau man tai smagu ; D ir patys pamėginkite!

Naktį iš sekmadienio į pirmadienį miegojau tragiškai. Kaip nustatyti to priežastį...net neįsivaizduoju. Kavos negėriau, energetinių negėriau, nepersivalgiau. Nieko blogo nedariau. Viską, kaip ir visada, bet užmigimas tai tragedijos stiliuko. O ir po tokio "užmigimo", kuris trukdavo kokias dešimt minučių , sekdavo vėl kankinimąsis iki kito. Nepaaiškinama. Ir visa naktis tokia. Prieš rytą jau, turbūt, jėgų nebebuvo nemiegui, tai pasidavė, ramesnis miegas atėjo. Tiek žinių. Būna vat bent kelios naktys tokios per mėnesį. Riaušės gal kokios ar mitingas koks vyksta kažkur ten miego zonoje. Ar gi aš, paprastas žmogelis, galiu supaisyti, kas ten, kažkur, vyksta... Jokiais būdais. Aš galiu tik išvedinėti kvailas, o kartais ir nelabai teoremas. Yep, tik tiek. Mano vidurinis išsilavinimas daugiau neleidžia.

Laiškutis šitas pilasi taip laisvai, laisvai. Kaip mineralinio vandens gėrimas. Gazuoto. Tipo geri geri geri, viskas ok, truputį turi nustosti, nes gazas išeina ir tada vėl geri geri geri. Taip ir čia. Rašau rašau rašau, pasiieškau dainos kokios, persijungiu ir vėl rašau rašau rašau.
Bet jaučiu, kad užtenka čia rašyti ir reikia persimesti į wordą, kur reikėtų įvykdyti pasižadėtą mini vakaro misiją. Kad žinotumėt, kaip aš tingiu... Bet reik reik.

Tai turbūt atsisveikinsiu jau šį kartą. Po tiek dienų tylos blogas visiškai apmirė. Dabar net niekas nebeužsuks ir neperskaitys, nes jau pamiršo arba galvoja, kad nustojau čia postinti. Taip, buvau nustojęs ir nežinau, kiek laiko praeis, kol vėl kažką naujo pribursiu. Tiesa, sukasi tokia viena mintis galvoje, kuria mielai pasidalinčiau su kuo nors, bet niekaip nesirištų čia su niekuo. Tai gal pasilaikysiu kokiam kitam atvejui ; ]]
Gal greit, gal negreit, bet tikrai susikalbėsim čia, šitam aismanto nusišnekėjimų puslapyje. Nepraeikite pro šaly! ate ;]]



Posted in , , , , , ,

kem

2010 m. lapkričio 9 d. 17:03 Pranešimą parašė Aismantas 0 komentarai (-ų)
Labas vaaakaras ar diena. Nežinau ir kaip čia pavadinti.. už lango tamsu, nors dar tik penkios..tai sakau vakaras.
Keturiasdešimtas įrašas šitas jau mano bloge. Nuo tada, kai startavo... Ką Jūs apie tai manote? Aš manau, kad čia žiauriai mažai. Nors šimtas turėtų būti koks.. : D
Nežinau...gal ir ne?

Ši diena kažkokia man ne tokia kaip visos kitos. Nors viską dariau taip pat. Sėdau į tuo pačiu laiku važiuojantį mikriuką, bet kažkaip kitoks atrodė važiavimas...kitoks ėjimas link koledžo. Kažkaip pastebėjau visai kitokias detales, nei iki šiol. Kitus dalykus. Bet taip staigiai jų atsidaro. Kažkodėl seniau to nelabai ir būdavo : D (čia nieko rimto, negalvokite, kad labai jau čia kažkas super duper ūber...)
Išvažiavau su tamsa ir grįžau beveik su tamsa : [ jaučiasi, kad žiema artėja... Visiškai nesinori jos. Šlapia, šalta, drėgna, sniegas, ledas..... Net nupurto pagalvojus apie tokius dalykėlius. Galėtų amžina vasara būti...bent jau pavasaris koks nors. Užskaityčiau tada viską.

Savaitgalis buvo ramus, sakyčiau su knyga rankose. Teko pristatymą daryti. Naa, lyg ir pavyko viskas, žiūrėsim kaip seksis pristatinėti : ] . O sekmadienis tai visai toks čilinimo buvo. Nieko neveikiau, bet laikas taip greit prabėgo...nespėjau atsitokėt, o jau žėk pirmadienis barbena į langą. Sako šok dušan, plauk apsimiegojusias akis ir marš į paskaitą! Nieko ypatingo ir nenutiko tą dieną...t.y vakar. Tokiu slow slow tempu visas gyvenimas vyksta...Ramu, nieko mandro daryti nereikia. Nors reikia...daug mokslų reikia, bet kažkaip visiškai nesigilinu į tai. Tikriausiai vėliau bus prastai, nes susimąstysiu paskutinėm dienom ir jau kankynė bus. Beeeeet. Ar gi žmonės nėra tokie, kad jeigu galima nedaryti darbo tai jį darys?? Žinoma ne. Ar Jūs žinodami, kad galite smagiau pasibūti, būsite liūdniau..? Nemanau. (nors yra daug išimčių, žinoma.),

Bet pastaruoju metu kažkaip ir nėra kažkokio super minčių srauto. Neina priburt priburt čia į blogą kažko ir su šypsena eit kažką daryti.. Dabar tik šypsena, bet mygtukai taip lengvai nesispaudo. Na, truputėlį ir pavargęs šendien... Vis dėlto nuo šešių ryto šen ant kojų.
Skanius pietus šen dar pavalgiau. Tokie visiškai visiškai elementarūs patiekalai, bet suteikia tiek daug džiaugsmo ir daug sotumo. Mmm. Iki šiol jaučiuosi pavalgęs. Ar tai gerai? Žinoma. Norėčiau, kad būtų taip, jog vieną kartą dienoje pavalgai ir viskas. Daugiau nieko nereikėtų. Tieeeeek visi sutaupytų pinigų. Ir svorio nepriaugtų kas nenorėtų. : DD Būtų beveik idealu. Noors, visur yra minusų. Čia turbūt irgi pilna atrastume, bet aš iki to nenoriu gilintis ; D

Dabar galvoju, kad taip gulčiau lovon ir sau ramiai, lėtai smigčiau... Bet toliau vėl galvoju, kad būtų ne kas. Nes, arba atsikelčiau vėlai vakare ir būtų šūdas nes neužmigčiau vėl arba atsigulčiau bet neužmigčiau ir būtų feilas. Nesupratau ką pats norėjau pasakyti : DD

Norėčiau, kad tas, kuris valdo visą šitą mūsų gyvenimą paspaustų distancinio pultelio mygtuką "Pagreitinti". Padarytų, kad kokie trys mėnesiai praeitų kaip trys dienos. Taip džiaugčiausi. Nes nebūtų sesijos ir būtume trim mėnesiais arčiau vasaros! uuuuhū : D

Bet tai žinot ką? Aš šendien jau atsisveikinu, toks mini mini pablevyzgojimas, kurio skaityti nebūtina; D nebent labai labai norėjot ir jau perskaitėt, prieš perskaitydami šitą, kad nebūtinai skaityti :DD vat. Ate, kolegos.


Kodėl Tu ne?

2010 m. lapkričio 4 d. 16:37 Pranešimą parašė Aismantas 0 komentarai (-ų)
Sveiki, kolegos. Kaip Jūs? Kaip Jūsų draugai? Kaip naminis gyvūnėlis? Kaip šeima? Kaip sekasi darbe? Kodėl nesišypsote??

Pagaliau vėl prisiruošiau čia ką nors papletkinti. Įsijungiau blogo rašymo langiuką visiškai nežinodamas, ką rašysiu...bet dažniausiai taip ir būna juk. Po truputį po truputį mintys pačios iš kažkur ateina, užklysta, praeina, išeina, nespėja būti išklausytos..pasimiršta. Eh, kad būtų taip įmanoma, jog viską viską parašyčiau, ką galvoju... deja. Pusė pamirštu jau po kelių minučių : D

Mano nuotaika, kaip po sunkaus ketvirtadienio, tai tikrai puiki. Negaliu skųstis. Tiesiog reikia išnaudoti kažkaip tą nuotaiką, todėl ir pyškinu čia. Kad bent truputis geresnių emocijų persiduotų į poną kompiuterių, poną internetą, ponaitį blogą. Nežinau ar tai įmanoma išviso..turbūt, kad kažkiek įmanoma, nes vis tiek, kas skaito, tai nors truputį kartkartėmis nusišypso. O tai jau yra gerai, to aš ir siekiu dažniausiai. Kad žmonės būtų patenkinti, jų veiduose būtų šypsena, neliktų blogų minčių. Bent jau trumpam.
Nes jau seniai pastebėjau tai, kas, galbūt, kitiems jau ir dar seniau aišku ir gal net logiška tai.... Kai tau būna blogai, aplink vien blogi dalykai, blogos mintys, viskas nesiseka, viskas krenta iš rankų, pažymiai blogi, tėvai pikti, susiplėšei džinsus, pametei buto raktus arba dar kas nors....tada reikia paprasčiausiai negalvoti apie tai, o galvoti, matyti, girdėti tik pozityvius dalykus. Kai užimi smegenis kažkokia kita informacija tada jos, vargšės, negali tavęs kankinti blogumais, kurie iš tikrųjų nėra jau tokie blogi!
Sutelki visą savo dėmesį kokiam nors darbeliui, arba paprasčiausiam teliko pažiūrėjimui ir vualia! Pamiršti viską. O kai baigi daryti tą gerąjį darbuką arba kažkokią kitą veiklą, tai tie negeri dalykai jau gali atrodyti žymiai lengviau pakeliami. Nežinau ar Jums tai veikia, bet man tai visuomet! Jau kiek metų tuo gyvenu ir kažkaip vargo nematau. Liūdžiu retai, pykstu retai, gadinu aplinkiniams nuotaiką retai, zyziu mažai, skundžiuos irgi nedaug......Naaa, bent jau man taip atrodo viduje. Nežinau ką apie tai galėtų pasakyti kiti asmenys, bet man taip yra viduje. Taip aš jaučiuosi, taip man gerai. Ir net kartais nesuprantu, kam išviso reikalingos tos neigiamos emocijos, neigiami jausmai, išvis viskas kas yra neigiama......Kodėl tokie neigiami kūrėjai kūrė mus...ateiviai,dievai,žiurkės,dulkės ar dar kas ten galėjo...nežinau kas, bet visiškai brokuoti gavomės. Verkiam, keikiam, pykstam, laužom, daužom, nepaisom, negerbiam, neatleidžiam, nesitvardom, nesijuokiam...............ir dar daug daug daug daug. Žinoma, ne visi tokie jau brokuoti, yra truputį geresnių, turbūt Japonijoj ar Vokietijoj gaminti. Mikroschemos geresnės, geriau suprogramuotos.
Žmonės! Nebūkime tokie neigiami ir dar kartą neigiami. Yra blogų dalykų, yra dar blogesnių....bet kamon...viskas bus taip, kaip Tu norėsi, kad būtų. Prisišiksi į lovą, tai ir miegoti teks prišiktoj...suplėšysi draugui batus, tai jam kils noras suplėšyti tavo...kas gausis? Abu neturėsit batų ir būsite susipykę, pikti. Geriau jau vienas kitam nuvalytų juos...ar ne taip? Bet kur gi...orumas nei vieno, nei kito neleistų. Dažnai vartojam tą frazę tipo: "Elkis su kitu taip, kaip nori, kad su tavimi elgtųsi". Bet ar ji veikia? Kartais taip. Bet didesniu kiekiu atveju tikrai ne. Gal tiksliau nėra to paisoma... Didžioji dalis visuomenės nėra subrendusi šiai protingai minčiai.
Žinot kas man kartais atrodo? Kad būtent Lietuvoje yra susikaupę tokie vien vat žmonės, didžiausias mytas čia jų. Nors aš tikrai klystu, nes Lietuva žiauriai maža ir kitose pasaulio valstybėse neigiamų žmonių žyymiai daugiau. Na, bet tiesiog.
Labai jau nukrypau nuo temos, kuria pradėjau šitą įrašą... : ]]]]

O dabar šiek tiek apie mano veiklą ir netolimos praeities įvykius.
Ši savaitė trumpa, kadangi nusikirpo pirmadienis, kurio metu buvo labai labai gera atsipūsti ir padrybsoti sau, bet kartu buvo ir labai labai liūdna, nes atrodė, kad tuoj tuoj, žaibišku greičiu, atlėks antradienis. Taip ir buvo.
Šešios valandos dešimt minučių ir aismantas jau stand up! Visas užsimiegojęs ir užsimerkęs vonion.. Et..
Sunku diena buvo. Galiu drąsiai sakyti. Nors buvo labai šilta ir gera. Saulutė sau šypsojosi tiesiai...neleido galvoti apie nuovargį. Bet iš koledžo grįžau tai toks jau pusiau pusiau... Šiokius tokius namų darbus pasižėjau, pakleckinau kažką ir nuėjau restinti. Anksti ir miegoti nusibeldžiau. Tik blammmpt ir aš jau skrenduu skrenduu, juoda juoda aplink. Kosmosas.
Trečiadienis jau nebe toks šiltas, bet kažkaip liūdesiuko jokio nesijuto. Atvykau sau ramiai koledžan, per ilgąją pertrauką užkirtau taip, kaip dar turbūt niekada nebuvau kirtęs šiais metais.... Pilvas toks pilnas pilnas. Beet, dar galėčiau valgyti, nes burna dar norėjo, nors pilvas jau pūtėsi. Ar Jums taip nebūna? Man dažnai. : D Tai vat, lengvai laikas koledže praėjo ir sau neskubėdamas patraukiau namų link. Visiškai jokio nuovargio, viskas optimistiškai, be sunkumų, be nesklandumų. Perfekto! O dar ir koledže sugalvojom viską rinkodaroms dienoms, tai visai super. Idėja jau yra tvirta. Belieka ją pristatyti...O darbo įdėti reikės daug. Bet aš tikiu, kad mūsų komanda gali! Mes parodysim visiems, kad sugebam! : DD
Ketvirtadienį, tai yra, šendien, kėliausi vėl sunkiai...gal todėl, kad vakar Hausą žiūrėjau, tai vėliau kiek nuėjau miegoti. Nors ir nedidelis laiko skirtumas, bet miegui įtakos turi!: o Ir šen vėl sunki diena turėjo būti koledže. Bet kažkaip net nebuvo didelio noro, kad iš paskutinės, ketvirtos, paskaitos paleistų ankščiau... Galėjau laisvai iki pat galo pabūti: D Tai va, neperseniausiai aš ir grįžau namo. Blogą pyškinu, pyškinu dabar. Kavutės dar atsigeriu. Skanumėlis. Nežinau ką reikės veikti šendien iki miego laiko... Gal filmą kokį pažiūrėti ar kažką pameikinti iš darbų, kurių jau prisikaupė melejonas...pristatymų visokių!!! O aš tai jau net pamiršau, kaip Power-Pointu naudotis : D
Nieko nieko, viską išversim, su viskuo susidorosim! Nenukabinu nosies!

Svarbiausia yra neleisti blogiečiams iš blogųjų minčių saido atakuoti tą pozityvinę nuotaiką, kuri turėtų vyrauti visada visada!! Pagalvokite...gal reikia tik trupučiuką pasistengti. Gal net kokią gėlę, esančią priešais Jus šiuo metu truputį pasukti, pakreipti, palaistyti ar perstatyti į kitą vietą ir viskas! Galbūt tuomet tapsite puikios nuotaikos??? Kas ten žino...nepamėginę nesužinosite!

Iki, kolegos! Būkime geriečiai! : ]


Posted in , , , , ,

ilgojo savaitgalio ypatumai

2010 m. lapkričio 1 d. 16:50 Pranešimą parašė Aismantas 3 komentarai (-ų)
Ką gi. Šendien pirmadienis, Visų Šventųjų diena. Savaitgalis buvo iš-tikrųjų ilgas. Ir tikrai smagus. Deja, jau šendien diena jį ir užbaigia. Belieka prisiminti, kas buvo, kaip sekėsi, kaip juokėmės, kaip kalbėjom, kaip šokom, kaip buvo fun.

O viskas gi, prasidėjo jau ketvirtadienį. Nuo pat pat ankstyvo ryto jau buvau atsikėlęs. Mat į paskaitas reikėjo. Ir tikrai nejaučiau kažkokio blogumo, jog teko keltis apie šeštą ryto. Ot.....dar smagiau. Gi diena kiek ilgesnė pasidaro!: ]]
Paskaitose laikas prabėgo irgi greitai. Tada jau teliko po paskaitų apsilankyti parduotuvėje, stebuklingų gėrimų skyriuje ir viskas! Tik laukimas iki vakaro.
Ketvirtadienis taigi! Taip ilgai laukta turistų betonofkė jau šendien!!
Pradėjus visiems rinktis, toks pirmas įspūdis turbūt buvo ne kažką, bet vėliau visi su viskuo susigyveno, susitaikė, apsiprato ir buvo visiškai fun. Beveik beveik visi buvo ko nors atsigėrę, kas buvo tikrai smagu matyti, daugelį žmonių ne vien tik koledže, bet ir kitokioj aplinkoj. Visi šoko, gėrė, rūkė, bėgiojo, sėdėjo, kalbėjo, kažką aiškinosi, kažką aptarinėjo......visko buvo tiek daug daug. Ir aš net nesuspėjau su visais daugiau pabendrauti. Laikas, atrodo, sukosi trisdešimt kartų greičiau nei turėtų. Dažniausiai taip būna tada, kai būna iš tikrųjų linksma ir šaunu. Vadinasi taip ir buvo! Tokių turistiškų renginukų, su didesniu kiekiu žmonių, turėtų būti daugiau! : ]]]
Labai nusisekę ir didelių pagyrimų sulaukę apdovanojimai/rinkimai, kuriuos kolegės surengė buvo irgi žiauriai žiauriai nuostabu. Visi buvo nominuoti, už ką nors. Apdovanojamas buvo vienas, už kurį garsiausiai rėkė publika. : ]]
Ir aš buvau nominuotas! Netgi keturis kartus, berods... :DD deja, negavau nė vieno apdovanojimo. Per mažai buvo rėkulio ;DD nenusimenu, viskas buvo super super!!
Patys ištvermingiausieji liko iki pat pat galo, kuomet jau laikas mūsų nuomos pasibaigė. Aš buvau vienas iš jų. Ir buvau girtas. Ir buvo gaila, kad viskas jau baigiasi. Atsisveikinom visi, pajudėjau stotelės link.. Kelio buvo kiokios dešimt minučių, gal trumpiau. Bet pamenu, kad taip padusau beeidamas, kad galvojau tuoj kur nors pakelėj nusmigsiu, kaip koks benamis... Viduje buvo dar girta girta, kadangi teko skanauti stebuklinguosius gėrimus iki pat 7 ryto. Maždaug..
Grįžęs namo dar keletą nesąmoningų veiksmų atlikau, bet tiek to... Pradėjau savo miego odisėją, kuri truko, kažkur penkias valandas...o paskiau,pabudus, prasidėjo rovimo procesas...
Buvau pakankamai atsigavęs, bet dar toks truputį su laipsniais. Ir nenorėjau, kad jie niekur dingtų, kadangi būtų buvę sunku paskiau...o gi dar tuoj pat vakare laukė dar viena šventė. Ne tokio galingumo, kaip betonofkė, bet taipogi reikalaujanti jėgų.
Atėjo vakaras. Susiruošta viskas, užvalgyta truputį, susitarta ir pajudėta dar vieno girtuoklinio vakaro link. Taip gera buvo atsigerti delaito...o koks reugas ėjo : DD ehh. Patinka man tas delaitas. Atgaivina, kai to labiausiai reikia. Prikelia naujam gyvenimui : D (ir tai ne reklama) : D
Tiesa, šį vakarą nebuvau nusiteikęs vėl taip pat smarkiai užbaliavoti, kadangi šeštadienis gi dar laukė.. Taigi, penktadienio vakaras tapo toks labiau pasisėdėjimas su kolegom. Pakalbėjimas, diskutavimas, truputis alaus ir pakankamai ankstyvas išvykimas. Jėgų kaupimas ateinančiam vakarui. Tiesa, kai gėriau alutį, tai jau atrodė, kad nebegirtėju o atvirkščiai, blaivėju! Nes taip ir jaučiausi, kai parsiradau namo ir griuvau lovon. Tokia lengva galva, lengvas aš, lengvas skrandis, lengvas pasaulis. Jokių negerumų nebuvo pastebėta.
Rytas buvo taipogi ankstyvas. Apie devintą valandą ryto aš jau buvau prisikėlęs ir kažką dariau, tikslei nepamenu ką. Galbūt viriausi kavą, dariausi sumuštinį ir klausiau muzikėlės. Turbūt taip. Ir tai, kad tiek mažai miegojau yra kažkas čia netinkančio. Taigi kaip tik, aismantai, reikia išsimiegoti!!!! wtf? Nieeeeeko. Atsigavęs jaučiausi visą dieną, laukiau vakaro. Tiesa, truputėlį skaudėjo širdį. Ne dėl kažkokių emocinių priežasčių, bet kažkas buvo nutikę nūū su sveikata. Gal dėl stebuklingųjų gėrimų naudojimo, nežinau. Per daug nekreipiau dėmesio.
Ir štai, pagaliau atėjo vakaras. Vėl gi susiruošti reikėjo iš naujo, susitvarkyti, pamėginti atrodyti normalei ir būti nusiteikusiam švęsti!! Galingai jau vėl.
Pajudėjau tikslo link. Eidamas vis svarsčiau, ar šendien pavyks taip pat gerai gerti kaip ir per betonofkę. Nes vis gi trečia diena...Ne kiekvieną savaitgalį taip būna. Beeeet, atėjus į sutartą vietą viskas ok. Mintys išsilakstė. Ir jau jaučiau, kad šendien bus smagu. Deja, žinojau, kad po tos nakties, po tos gimtadienio šventės baigsis ir visas tas maratonas... Teks vėl grįžti koledžan, pradėti daryti darbukus visokius ir taip toliau. Bet nu kam čia raik. Taigi toj toj judėsim šventimo vietos link ir šėlsim!
Vėlgi mane gelbėjo delaitas. Pakeliui vienas, paskiau dar vienas viduj jau. Aismantas jau normalus, nieko nebeskauda, nuovargio net su padidinimo stiklu nerasi, o noro atsigerti ko nors smarkiau pilna!! Sulaukėm žmonių...irrr iš šaldytuvo atkeliavo tokia šalta šalta degtinėlė. Buvau pažadėjęs jubiliatui, kad tikrai ragausiu baltos, bent vieną stikliukėlį, taigi nesispyriojau : D Irrr pykšt pykšt, oplia. Laabai gud gud nuslinko vidun. Tai buvo kažkoks įkvėpimas gerti toliau. Labai labai greitai vėl šalta šalta, skaidri skaidri, nuslinko. Tada jau sakiau viskas, šen man jos užteks : D
xexe. Galvojat nebegersiu...? Hah, pradėjau kažką spalvotesnio gerti, bet irgi smarkaus. Ir taip skaniai ir tiek daug kaip per betonofkę. Atrodo, ragavom ragavom, bet kaip blaivus taip blaivus, o ir valandų jau normalei ir smagu ir viską : D
Iš tikrųjų tai buvo labai geras gimtadienio šventimas. Kaip ir visada, Rim gimtadieniai būna ftw. Patiko labai steidžai, kurie netyčia taip susigalvojo. Tik neprisimenu vieno pavadinimo. Pamenu Džeko steidžą ir kitchen steidžą. Džeko steidžas atsidarė labai netikėtai, bet ir užsidarė labai greitai, nes visi labai greit ir smarkiai uždalyvavo. O kitchen steidžas tai atsidarė labai vėlai ir dalyviai jau buvo gerai uždalyvavę prieš tai. Bet virtuvėj gert tai visada smagu. Dar ir dešreles valgėm ir dar kažką valgėm. Jau buvau tikrai gerai įvaldęs girtuly. Dešrelės krito ant kelnių, ant žemės..tada valgiau, tada atsigėrėm dar stebuklingų gėrimų.. Eh...buvo smagu. Labai. Tada pajudėjom truputį, padainavom truputį, pašokinėjom truputį ir visko visko. Ir tada jau su ištvermingiausiais dar toliau ragavau stebuklinguosius gėrimus. Tiesa, tai buvo ta pati balta balta degtinėlė, kurios sakiau, kad nebegersiu. Etttt..girtumas daro savo.
Miegoti ilgai neteko, kadangi aš kažkaip neišmiegu ilgai!: D nežinau. Bet atsikėlus atsigerti vėlgi delaito buvo super. O paskiau alučio truputį...mm. Ir, atrodo, kad vėl galima atlaikyti kokį super tūsą. Deja, bet juk jau ir namo metas buvo... Vis dėlto jau sekmadienio popietė.
Grįžau namo, toks dar visai šiltas. Turbūt ne kažką atrodžiau. Teko numigti dar porą valandėlių. Bet tai nepatogiai aš miegojau, belekaip kažkaip. Bet vėl negalėjau patikėti, kad užteko miego! Nes paskiau pabudęs buvau lyg niekur nieko. Buvo įprasta diena. Dar ir vakare filmą per televizorių žiūrėjau iki vidurnakčio... Tas privertė stebėtis.
O šendien vat, atsikėliau taipogi anksti. Apie pusė dešimt. Puikus rezultatas. Skaniai pavalgiau, prasičekinau emailą, feisbūką, skypuką, ir visokius kitokius šlamštus elektroninius... Normalei. Vėliau pažėjau filmą kažkokį per teliką. Paskiau sugalvojau, kad reikia per kompą pažėti filmą kokį nors, kurį jau seniai turiu atsisiuntęs, bet vis nepažiūriu. Taip ir buvo. Tada vėl skaniai pavalgiau, priguliau, kad maistas susigulėtų (tinginys visiškas), ir tada...užsnūdau!! Valandžikę pasnaudęs prisikėliau ir nusprendžiau, kad reikia įspūdžiais, kuriuos prisimenu pasidalinti bloge! Vat tai dabar ir pyškinu čia savo litaniją. Turbūt jau ilgoka gavos. Nežiūrėjau dar, kiek čia gavosi. Tik žinau, kad ant repeato besisukanti daina jau pragrojo kokius penkioliką kartų.

Tiek vat žodžiais išreikštų mano prisiminimų ir įspūdžių iš šio ilgojo savaitgalio. Dar nežinia kiek, bus diskutuojama apie visa tai susitikus su kolegom... Ir tai tikrai labai labai maža dalelytė to, kiek visko nutiko. Daug ko aš paprasčiausiai nemoku perteikti raštu.. Labai gaila. Nesu juk rašytojas kažkoks. Tiesiog paprastas, nusišnekantis studentas : D.

Tikiuosi, kad tokių savaitgalių ateityje bus daug. Arba juk nebūtina, kad tai būtų tokia grandinė linksmų dienų!! Visiškai užtenka vienos, geros, smarkios, linksmos ir kupinos gerų prisiminimų! Dėkoju visiems, kurie kartu su manimi dalyvavo ir buvo!
Turbūt, kuomet paspausiu "įdėti pranešimą" prisiminsiu dar melejoną kažkokių dalykėlių..beeet. Tingėsiu pridėti ; D

P.S nepamirškite atsisukti laikrodžio viena valanda, kas dar to nepadarė! Nes kitaip pavėluosite rytoj į darbus,paskaitas,pamokas ar dar kažkur! : ]]]



Posted in , , , , ,

silpnaitis.

2010 m. spalio 28 d. 15:53 Pranešimą parašė Aismantas 0 komentarai (-ų)
Labas artėjantis vakaras. Labai ilgau jau čia nebuvau. Žiauriai apsileidau...pačiam net nesmagu.
Tikrai galėjau atrasti laiko, brūkštelti čia, bet vis nekilo ranka..vis kažkoks balaganas per didelis galvoj. Kažkokia painiava. Dabar tai jau ok viskas. Daug darbukų vienu metu tiesiog buvo ir perkrova savotiška gavosi : ]]

Iš kart perspėju, kad šitas įrašas gali būti neįdomus, nuobodus ir užknisantis. Jaučiuosi truputį apsnūdęs : D

Nuo to laiko, kai paskutinį kart čia reiškiausi, tai nelabai visko pamenu, kas įvyko.. : ] Tokia duobė savotiška mano blogo karjeroje. Juoda didelė dėmė, kurią vargu ar kas užtušuos.
Pradedant praėjusiu savaitgaliu, tai buvo visai smagu. Veiklos kažkaip atsirado ir neliūdna. Nenuvažiavau kartu su kolegom pasilinksminti penktadienį... Nū sori. Taip gavosi. Nebuvo tiek lėšų.. Gavosi taupiau. Žymiai. Su kitu kolega linksmai sau padarėm buteliuką. Kaip tikri rimti vyrai. Su cebuliu dar, sūriu, duonike. Viskas labai okei. Smagiai. Na....smagiai buvo iki tol, kol visas butelaitis nepasipylė lauk. yeaaaaaaaaaah. Vėl prisiminiau, ką reiškia, kai būna bloga.. Ne kažką : D.
Šeštadienis buvo sunkus. Pagirios. Negyvas toks...drebantis. Seniai seniai man taip nebuvo! : [ bet paskiau atsigavau, nulėkėm dar renginukan šiokian tokian ir viskas vėl buvo ok. Grįžęs gavau porciją cepelinų. Gaila, kad išverčiau lėkštę... teko naujos porcijos prašyti. Mama gera, mama įdėjo vėl. Buvo tokia atgaiva pavalgyti! : ]] Paskiau dar netikėtai kolegos užsuko pasilabinti. Apkalbėjom nuotykius buvusius, esamus. Pasijuokėm. Išsiskirstėm. Pagyvino žiauriai vakarą! Atsigavęs buvau : ]]]]
Sekmadienis buvo skirtas F-1. Mmmmmmmmmmm. Myliu tą dalyką. Nežinau kodėl. Tiesiog pasaka. ;] ryte pažiūrėjau. Irrrrr žinokit nebepamenu nieko, ką toliau veikiau. Nieko ypatingo, turbūt. Bet tikrai tikrai nepamenu : D

Toliau kiekvienos dienos neaprašinėsiu. Pamėginsiu tokią bendrą apžvalgą padaryti.
Visa ši savaitė, mūsų fakultete yra biznio. Suvažiavę daug svečių iš daugelio pasaulio šalių. Dėstytojų. Skaito paskaitas įvairiausias. Ir toks truputėlį chaosas visam koledže.. Daugelio paskaitų nėra, kas kur nori, tas ten eina. Na, bet pabūti užsienio dėstytojų paskaitose yra labai naudinga. Ir tiesą pasakysiu - man labai patiko. Jaučiasi visiškai kitas mokymo stilius, ypatybės. Na. Labai fun. Daug daug naujos informacijos. Daugybė įvairiausių pavyzdžių iš šių dienų pasaulio. Užskaitau visom keturiom. Dar ką prisipažinsiu, tai, kad pradžioje žiauriai sunku suprasti ir įsivažiuoti į tai, ką tau pasakoja, nes anglų kalba. Juk ne dažnai tenka klausytis angliškų pasakojimų. Nebent iš anglų kalbos dėstytojų : D
Na, bet paskiau viskas labai šiauniai. Įsiklausai ir viskas tampa normalu. Žinoma, būna ir tokių žodžių, kurių nesuprantu. Beeeeeeet. Esmė vistiek būna aiški.
Taigi, per tas praėjusias šios savaitės dienas nieko daug ir nenuveikiau. Tiesiog buvau paprastas studenčiokas.
Aaa. Ir dar rinkau pinigėlius betonofkei. Pirmą kartą dariau kažką panašaus, taigi ne viskas vyko sklandžiai, ne viskas gal gerai išėjo...beet. Šendien švenčiam!!! Taip taip. Turistukų betonofkė jau šendien. Tikiuosi viskas bus gerai, visi bus bent šiek tiek patenkinti : DD o jeigu nebus, tai patenkinsim kokiu nors būdu.

Ir nuo šendien prasideda toks nei ilgas, nei trumpas savaitgalis. Truks jis iki pirmadienio. Tik neseniai sužinojau, kad Vėlinės pirmadienį, tai laisvadienis! : ] Labai smagu dėl to. O savaitgalis laukia toks išgertuvinis daugiau ar mažiau. Reikės šventę švęsti tris naktis. Nuo šen. Tikiuosi nors vieną vakarą išeis trumpam išeit į kosmosą ir pamiršt visokius rūpesčius laukiančius artimiausiu metu. Reikia šiokio tokio restarto. Visam aismantui. Negalvokite, kad jis jau sugedo. ne ne ne. Tiesiog sakau, kad būtų vėl visiškai gerai, jeigu toks relaxas pareitų. : ]]]]]] Būtinai stengsiuosi.

O dabar jau po truputį įsijaučiu į tą šventinę, balinę atmosferą ir nuotaiką, kurios šendien tikrai prireiks! Jau gi tuoj tuoj reikės eit rengtis ir šaut autobusan! Važiuosiu tikslo link : D ye ye. Kažkiek smagu, kažkiek neramu, kad kas nors bus bad : DDD aišku, kad nebus ; D ko čia pyzdinu. : DD

Sakiau, kad įrašas bus neįdomus. Toks ir buvo.
Ir dar prie visko - trumpas....absurdiška.

Dainą šen imesiu visiškai nesusijusią su niekuo, ką minėjau aukščiau. Nebent kosmosu. Su tokiom dažnai bandau ten išskristi. Ir šeip, čia buvo mano toks netyčinis atradimas išgirdus porą dainų... Dabar gi, kompiuteryje jau priglaustas visas albumas. Man labai. Ne diskotekai, bet saldžiam miegui arba ramiam čilui kaip tik! Enjoy. Bye.


Posted in , , , , ,

kur yra skylė?

2010 m. spalio 21 d. 19:08 Pranešimą parašė Aismantas 3 komentarai (-ų)

Visų pirma, tai nežinau kaip čia kodėl čia, bet net aštuoni žmonės paspaudė paskutiniame įraše ten tuo patinka nepatinka etc... Labai buvau nustebęs ir pamalonintas. Nežinau iš kur tiek atsirado klikų. Nežinau kas čia skaito..bet vis-tiek smagu labai.

Šendien buvo sunki darbo diena. Na, galbūt ne krūviu sunki, bet ilga. Tokia tempianti miego link..nuobodi. Gal dėl to niekur šendien nenoriu nei judėt nei kažką mąstyti. Nuo septynių ryto iki pusės penkių vakaro buvau išvykęs. Koledžan. Ojoj. Nemėgstu ketvirtadienių.

Bet buvo šen ir gerų dalykų. Na, bent jau man atrodo, kad geri.
Kėliausi anksti, važiavau anksti, tai buvo dar tamsu. Ir žinot ką galvojau važiuodamas...? Kad Vilnius yra gražesnis naktį. Ne dėl mirksinčių lempučių, ne dėl degančių šviestuvų, lempų, žibintų ir kitų dalykų.... Tiesiog kai tamsu, tai nesimato visų tų nesąmonių... Nesigilini į kažkokius blogus žmones, nes jų nesimato (nebent, kai iššoka iš krūmo), nesigilini į šiukšles, netvarką, chaosą, senus žmones, visokius sugriuvusias kriošenas namus, apskritai nesimato viso to šlamšto, kurio pilna čia. Ir kuris pasimato, kai būna šviesu... Susidaro toks visai malonus vaizdas, kuomet aplink tarsi tokia ramuma. Jeigu taip trumpai ir aiškiai - tai niekas nekrenta į akis tamsiu paros metu. Tiesiog matai tamsumą ir tiek. Jokių pašalinių ten defektų.
Apie tai galvodamas netgi džiaugiausi smarkiai, kad viskas ok su Vilnium. Kol-kas. Kol neprašvis. Bet nepagalvokit, kad aš labai jau mėgstu tą naktinį vilnių. Ir negalvokit, kad taip jau nemėgstu dieninio... Ne ne. Visai ok jis ir šeip. Tiesiog čia toks pamąstymas. ar kažkas panašaus.

Ryte, kaip ir visada gėriau kavą. Na, šen kapučiną. Skani, taip skani. Ne tame esmė. Žinot, būna tokia putelė visad ant kapučino. Tai va. Po truputį geriant kavą, puoduke jos mažėja. Ir atitinkamai krenta putelė. Ir ant puoduko kraštų lieka tos putelės žymės tokios. Nū kaip nuosėdos ką aš žinau kas ten.
O puodukas mano toks didelis visai. Ir toks be kampų. Žinot ką jis man priminė? Toks vat, su kava, su tom ale nuosėdom...kaip žemė čia. Toks krateris. Ir įsivaizduokite, kad kiekvienas tokių kraterių per dieną pridaro ne po vieną.. Ne po vieną puoduką kavos išgeria..du, tris, keturis...... Ir pagalvokime, kiek būtų sudėjus visus tuos krateriukus. Daug, žiauriai daug.
Kai puodukas pilnas kavos, viskas ok, visi laimingi. Žino, kad bus skanu gardžiuotis kavute, dar jeigu cigaretė priedo..išvis ledas. Kas vyksta toliau? Nugeriam kažkiek kavos. Nugeriam dar. Jau pusės puoduko nebėra. Ir kava po truputį aušta... Dar po kelių minučių kavos nebėra visiškai. Lieka tik nuosėdos tos. ant kraštų, ant puoduko dugno. Tuščia. Žmogus būna laimingas išgėręs tą kavą, bet juk neilgam. Kažkas netgi nusimena, kuomet baigiasi gėrimas. Nusimena dėl to, kad nebėra kuo gardžiuotis, nebėra šilumos, nebėra to kvapo.. Ką žmogus daro toliau..? Jis žino, kad galės užsiplikyti dar vieną puoduką kai tik to norės... Prisiminkime, kad tokių žmonių yra be galo daug...daug daug daug.
Dabar gi sulyginkime tą puoduką kavos su žemėje kasamu krateriuku. Įsivaizduokime, kad kiekvieną kartą, kai žmogus atsigeria kavos, jis truputį nukasa ir žemės. Kada puodukas tuščias - krateris pilnai iškastas. Jeigu trumpiau tariant tai žemėje atsiranda duobė. Paprasta duobė. Tačiau, kai iškasama duobė, tai juk niekas nesidžiaugia...niekam nebūna šilta, niekas nenori kasti dar vienos (na, aišku būna, bet ne apie tai dabar). O žemė tai kenčia. Žmogus po truputį nukasinėja nukasinėja....Mažėja gi po truputį viskas. Taip kas, kas, kas, kas, kol prisikas iki galo. Pasieks dugną. Kuomet liks tik nuosėdos. Ant dugno ir šonuose. Tada, galbūt, mes suprasim, kad po truputį mes vartojame, vartojame viską, ką duoda žemė. Baigsis kada nors viskas. Ir nebebus, kas šildo. Nebebus kavos. Nebebus krateriukų. Bus vienas didelis didelis, plonas plonas paviršius, ant kurio stovės visi žmonės ir sakys, kodėl mes kasėme tuos krateriukus.....?

Toks keistas vėl gi mano samprotavimas. Jame galima įžvelgti daug visko. Nežinau kas pavyks Jums.

Šiam kartui tiek. Kiek neįprastas įrašas. Bet šendien man taip išėjo. Taip rašėsi. Nesmerkite. Ate, kolegos. Galbūt vėl sulauksiu aštuonių varnelių uždėtų. : ]]] Iki.

Posted in , , , ,

Berlynas. Antra dalis.

2010 m. spalio 18 d. 16:37 Pranešimą parašė Aismantas 0 komentarai (-ų)
Pagaliau atsirado noro ilgėliau paspaudinėt mygtukus ir pateikti Jums dar truputį įspūdžių iš kelionės į Berlyną.

Šendien buvo pirmoji darbo diena po mini atostogų. Bet toks ir darbas..nuėjau į vieną vokiečių paskaitą, pusė valandos pabuvau ir sako galit eiti : ]] Lengvas toks įvadėlis. Bet kad pasižiūrėjau, rytoj irgi ne daug sunkesnė diena. Galima sakyti irgi tik viena paskaita. Gaila, kad tik po pietų prasideda... : ] Taigi vėl įsivažiuoti į Lietuviškąjį gyvenimo ritmą nesunku.

Nors kažkas man nutiko. Vis neišlenda iš galvos tas miestas. Berlynas. Ir kažkaip ką nors apie jį pagalvojus pasidaro smagu. Na taip, jis man patiko, bet nū tikrai ne dažnai būna taip po kelionės. Gal dėl to, kad labai smagu ten buvo ;] ir gal dėl to, kad turiu misiją dar kartą sugrįžti ten. Ir turiu metus laiko įgyvendinti tai. Labai labai noriu pamatyti visą naktinį Berlyno gyvenimą, tą tikrąjį undergraundinį reivą, išsitaškiusus iki negaliu žmones, skraidančius savam pasaulyje, žmones gyvenančius vien ta muzika. Taip pat norisi ir kitas vieta aplankyti Berlyne, kuriose nespėjau pabuvoti dabar. Vat, tai dar kažkada vėl lėkti turėsiu : ]]

Toliau tęsiant kalbą apie kelionę, tai žiauriai patiko tai, kad visam mieste ten pilna neformalų, ryškiom spalvom apsirengusių žmonių. Tai ir vaikai ir paaugliai ir jaunimas ir pagyvenę... Nežinau kas būtų, jeigu pas mus kokiam nors rajone piktesniam praeitum taip apsirėdęs...: [ guzas turbūt kaktoje. Ten žmonės prie to pripratę. Net gražu ir gera žiūrėti. O ir piktų žmonių maroziukų bent jau kelionės metu aš nepastebėjau. Gal jų ir yra kažkur, vakarais, naktimis, blogesniuose rajonuose. Bet savo kelyje aš nesutikau ir nemačiau nė vieno pikto žmogaus. Tokio rimto su treningais, lakierkom ir panašaus plauko... Vėl gi. Nesakau, kad tokių ten nėra. Bet tiek kiek matėm, pamatėm, aplankėm ir apžiūrėjom, tai susidariau nuomonę, kad publika ten visiškai kitokia nei čia, pas mus Lietuvoje. Taikesnė galbūt. Žmoniškesnė. Labiau civilizuota.
Taipogi buvau labai nustebęs, jog laaaaaaaabai mažai kas šneka mobiliaisiais telefonais. Kol važinėjomės visuomeniniu transportu negirdėjau nė vieno garso, kad kažkas kažkam skambėtų. Nemačiau, kad kas būtų išsitraukęs telefoną ir maigytų kokią nors sms ar mms žinutę.. Gatvėse vienas kitas. Bet kas ten su jais yra tikrai neįsivaizduoju. Pas mus turbūt kas antras kalba, arba rašo žinutes tuo telefonu. Išvien. Gal aš kažko nežinau ar kaip... O gal jie jais nesinaudoja tikrai..negaliu atsakyti. Bet nemanau, jog tokioje išsivysčiusioje šalyje žmonės nedraugauja su mobylkom. Kažkokia magija. O gal čia tik vėl gi sutapimas kažkoks kaip ir su piktais treninguotais žmonėmis...
Kas dar mane džiugino Berlyne. Tai, jog ten pilna įvairiausių firmų parduotuvių. Rūbų dabar turiu omenyje. O ir užėjus į tas parduotuves taip aaaaaaam pasidaro. Nes pamatai ties visko... Visiems jau seniai aišku, kad Lietuvoje nieko gero nėra. Pasirinkimo nulis. O ten vat visiškai kitaip. Į rūbus aš gal neatkreipiau per daug dėmesio, bet vat batųų tai ūlala. Ir atrodo visi gražūs,linksmi,tik ir prašosi apsiaunami. Kaip smagu būtų, kad Lietuvoj tiek visokių kolekcijų paduotų...ir ne už kosmines kainas. Tada bent noras pirkt būtų ir nereikėtų iš visokių internetinių šopų pirkinėtis.

O dabar šioks toks foto rinkinėlis su mini komentarais : ]]


Dalis mūsų visos keliavusios grupės šalia Altes Museum (Old Mueseum). Iš-tikrųjų įspūdingas statinys. Gaila neteko pabuvoti viduje.



O čia ta pati dalis grupės fotkinasi nerealios bažnyčios fone. Ji yra šalia Altes Museum. Gaila, bet bažnyčioje irgi nepabuvojom, kadangi buvo per vėlus metas ir neįleido. : [[




Mūsų hostelio vidiniame kieme. Laukiam visų tripintojų. Lėksim miesto explorint. : ]] Čia rūkykla. Kėdutės tokios bosinės. Geresnės nei ta, ant kurios dabar sėdžiu ir rašinėju.


Ponas Jėgermaisteris. Gėrimas, kurio per visą kelionę teko prisiragauti daug.





Matosi tik pusė eilės norinčiųjų patekti į Reichstagą.. Šitoj nelaukėm. Atėjom kitą dieną. Buvo per pus trumpesnė : D




Kažkur važiuojam. Kur nepasakysiu, tik žinau, kad su U-Bahn. Požeminiu metro. Labai geras.




Ant Reichstago stogo. Visas Berlynas ten nuo jo matosi.. Ir fone Berlyno bokštas!




Bradenburgo vartai ir mes beveik visi!




O čia šeip sau. Belaukiant kolegų. Netoli hostelio.



Laukiam metro. Kažkur vėl važiuosim... Čiotka.



Vaizdai.










Gal būtų ir viskas. Būtinai paminėsiu tai, ką dar prisiminsiu vėlesniuose blogo įrašuose. Tačiau toks pagrindinis pasakojimas kaip ir baigtas.. Galiu pasakyti, kad ši kelionė buvo tikrai super. Tiek dėl kompanijos lėkusios kartu, tiek dėl pačio miesto. Tiek dėl nuotykių tiek dėl visko visko. Jokio blogo žodžio negaliu pasakyti..tik viskas įvyko per greit. Norėtųsi kartoti ir kartoti...
Po šito tripo pasikeitė ir mano pačio nuomonė apie Vokietiją ir pačius Vokiečius. Apie jų kalbą. Tikrai tikrai pradėjo labiau patikti. Galbūt čia tik Berlynas, nežinau. Bet dabar tikrai nesigailiu, kad mokausi vokiečių kalbos. Nes kad ir šitoj kelionėj ji man pravertė. Smagu, kai gali maždaug persiskaityti užrašus, paprašyti kažko, paklausti... Viskas labai gerai. Tokios vat pozityvios nuotaikos, nuomonės ir viskas kitas.

Iki kitų blogo įrašų! : ]]]]]

Posted in , , , , ,

Berlynas. First.

2010 m. spalio 16 d. 13:50 Pranešimą parašė Aismantas 1 komentarai (-ų)
Laba diena gera! : ]

Aš jau grįžau. Ir iš Berlyno ir iš kažkokio kito pasaulio. Vėl į šitą savo defaultinį. Šiek tiek gaila, šiek tiek liūdna, bet visada gi taip būna. : ]] nieko blogo.
Pamėginsiu kažkiek papasakoti kaip ten man sekėsi ir kaip ten buvo smagu, bet nemanau, kad pavyks viską perteikti būtent taip, kaip tai buvo. Ir, galbūt, visko ir nepapasakosiu net : ]] nes įspūdžių tai tikrai daug, o visokių smulkmenų ir linksmumų dar daugiau ; ]
Visų pirma, tai galbūt kažkas skaitantis čia viską nežino apie ką čia aš. Pasakau: buvau išvykęs patripinti į Berlyną. Su didele draugų grupe : ].
Tripas prasidėjo jau antradienį, kuomet vienintelis dalykas, kuris rūpėjo, buvo tas, kad jau po kažkiek valandų paliksim Vilnių ir linksmai važiuosim Kauno link. Norėjau kažkiek pamiegoti, nes žinojau, kad ir tos kelios valandos miego bus labai naudingos. Kėliausi 2 AM. O apie 3 jau sėdėjau pilnoj mašinoj ir mes išjudėjom. : ]] Toks geras jausmas būna, kai kažkur išvažiuoji ir žinai, kad nereikės bent keletą dienų grįžti. Eh.. : ]
Atvykome į oro uostą patys pirmieji iš visų važiavusių ekipažų...kažkaip čia taip gavosi. Na, bet tai watever. : D Laukėm laukėm ir sulaukėm visų. Be nesklandumų praėjom visus patikrinimus, šiek tiek luktelėjom ir..........mes jau pakeliui į lėktuvą. Pyst pyst po kelių minučių jau sėdim ir belieka tik laukti, kada gi kilsim į orą..
O jau prisijuokėm kiek per tą skrydį tai ką žinau... Paskiau kiti, sakė galvojo kada gi tie trys užsičiaups : DD bet gi žiauriai smagiai. Skridom skridom. Labai neilgai. apie valandą dvidešimt minučių.. Ir tada jau Berlynas mus sveikino.
Iškart pasitinka vokiški užrašai, vokiška šneka....taip keista. Bet kartu ir jėga, nes šiek tiek gi moku vokiečių..ir perskaityti eina ir suprast.
Nusipirkom viešojo transporto bilietus ir patraukėm ieškoti kur čia mūsų autobusas stoja. Ilgai searčinti neteko, kadangi viskas čia pat. Atvažiavus autobusui buvo wooow... Jis kaip naujas! Švarus, tvarkingas, niekas nesuplėšyta niekas neapipaišyta, nesulaužyta.. Labai labai malonu tokiu važiuoti : ]
Praėjus kokioms dviems minutėms po išvažiavimo nuo oro uosto pasigirsta garsas toks bam bam. Visi per langą pasižiūri, AVARIJA! Kažkoks vokietis įvažiavo į mūsų autobusą. Ir gan smarkiai ten jam..visas priekis suknežintas. Toks buvo pirmasis įvykis lietuviams atvykus į Berlyną ir mėginant važiuoti savo hostelio link.. ;]]]
Į tą eismo įvykį buvo sureaguota irgi wow.. Po penkių minučių prisistatė visos tarnybos..nors jų ten net nereikėjo. Viskas ten pas juos laaaabai organizuotai ir operatyviai. Likau sužavėtas jų tvarka. Sėdėjom sėdėjom mes tam autobuse, kol ten vairuotojas rašė kažką ir aiškinosi, paskiau liepė mums persimest į kitą, to paties reiso, autobusą. Na, tada jau ramiai viskas važiavosi be nuotykių ; D
Atlėkėm iki metro soties tokios rimtesnės. Ten įsėdom į mums tinkantį ir toliau patraukėm.
Pirmą kartą važiavau su metro...vėl likau sužavėtas ir tik malonių įspūdžių pilnas..Tokia tvarka, švara, greitis ir visi kiti pliusai, kurių lietuvoje nėra... Nėra jokių grūdimųsi vienas kitiems per galvas, nėra jokių rėkimų ir išsišokėlių. Viskas tiesiog perfekt. Greitai ten atlėkėm, išlipom savo stotelėj ir teliko tik nueiti iki hostelio : ]] Ką nesunkiai ir padarėme.
Atvykus į hostelį nustebino irgi tokia tvarkinga aplinka. Viskas švaru, jauku. Žinoma čia juk nakvynės namai, tai prabangos nėra. Bet jos mums ir nereikėjo : ]
Kambarys buvo skirtas dešimčiai žmonių. T.y ten buvo dešimt lovų. Tokios dviaukštės. : ]]] Panašiai kaip zonoj (kalėjime). Bet žiauriai fainai. Juk ten tik trumpam nusnūsti ir tereikėjo.
Apsižiūrėjom, susitvarkėm, pasidėjom daiktus ir ką...laikas traukti apžiūrinėt Berlyno!
Vėl į metro ir pirmyn. Dabar jau nebevardinsiu visko iš eilės ką ir kaip ten mes apžiūrinėjom nes ir pats nelabai pamenu eiliškumo : ]]] nes visko buvo daaaug. Žinau, kad S-bahn ir U-bahn (metro) man žiauriai žiauriai patiko. Ten jų tas tinklas žiauriai gerai išvystytas. Apskritai visas visuomeninis transportas labai gerai išplėtotas. Tai buvo vienas iš labiausiai patikusių dalykų Berlyne. Man buvo juo naudotis. Ir jeigu mes turėtumėme tokį lietuvoje, tai automobilis vargu ar būtų man reikalingas. Tiesiog ten super viskas. Nėra problemų kur nors nuvažiuoti. Iš vieno metro į kitą iš kito dar į kitą ir pasieki kurią tik nori vietą. Jeigu nepatinka metro, gali važiuoti autobusais, kurie irgi penkiasdešimt tūkstančių kartų čiotkesni už lietuviškus. Yra tokie kaip ir lietuvoj, bet yra ir dviaukščiai. Tokie kaip Londone. Yra ir tramvajai, kurie irgi labai faini. Juo teko važiuoti tik vieną kartą, bet ir tai tik dėl to, kad aš labai norėjau : DD
O važiavimas tuo visu transportu kainuoja nei daug nei mažai. 2,10 Eurų vienkartinis bilietas. Bet mes pirkom vienos dienos bilietus. Ir kadangi buvom grupėmis tai gavosi 3,6 Eurų vienam asmeniui visai dienai su bet kuo važiuoti. Piguma, ar ne? Man atrodo, kad visiška piguma, nes gali tripinti kur nori, su kuo nori, kada nori ir kiek nori! Tikrai tikrai su mielu noru grįžčiau į Berlyną vien dėl to viso transporto! : ]]]

Pamatėm daug tų pagrindinių Berlyno žymiausių statinių ir lankytinų vietų..pirmąją dieną tai net sunku buvo suvokti, kiek daug visko teko pamatyti. Labai norėjau gyvai pamatyti tą Berlyno televizijos bokštą. Jis aukščiausias statinys visoj Europos sajungoj. Bent jau taip sakė. O jį norėjau pamatyti realiai net nežinau kodėl. Tiesiog buvo toks noras. Ir mačiau aš jį labai dažnai...Žiūrėjau ir ir galvojau, kaip zeba. Gud.
Buvom Reichstage. Vokiečių parlamentas ten. Buvo tikrai verta laukti eilėje. Tiesa, ji šiuo metų laiku, turbūt, nėra tokia ilga, kaip būna kokiu nors vasaros sezonu... Laukėm apie kokias 45 minutes tik. Vėl prisijuokiau iki negaliu. Pradžioj buvo labai baisu, kad mūsų neįleis, nes ten tikrina visus daiktus, reikia eit per tą detektorių, peršviečia daiktus ir taip toliau. Ten apsauga rimta. Juk tai Parlamentas! O mes gi turėjom visi kuprinėse belekiek gėrimų. Alaus, vyno... Bet buvo labai faina ir smagu, kai pradėjom kalbėti su tais visais apsauginiais : D labai draugiški žmonės, nieko nesakė, sudėjo į maišiukus ten spec tarą mūsų ir padėjo ten pasaugoti.. Dar padiskutavo kuris alus geresnis. Paprašė išmokyti keletą lietuviškų frazių ir linksmai pasijuokė kartu su mumis : D
Pats tas pastatas yra wow. Nuostabu. Ten yra toks kupolas, kur padarytas toks takas kilti į viršų. O pakeliui yra pasakojama viskas, ką tu matai eidamas viršun. Tokia sistema ten labai moderniai. Dar nebuvau matęs to. O dabar va, teko pačiam išmėginti. Lipant tuo taku, matai nuostabią Berlyno panoramą.. iš visų pusių. Nuostabu, tikrai nuostabu. Labai fainai ten viskas sugalvota ir verta apsilankymo.
Patekom ir į alaus festivalį. Nelabai žinau koks ten buvo jis. Ar čia pabaiga jau viso to October festo ar čia visai nesusiję, bet alaus ten buvo daug. Ir visi žmonės ten jį gėrė, valgė vokiškas tas dešreles ir linksmai sau leido laiką. Mes irgi nepraėjom pro šalį. Užsukom, sudalyvavom su alum, kai kas pašoko ir paskiau patraukėm toliau. O toje šventėje, tai vokiečiai ateina su savo šeimom, vyras, žmona, vaikai. Mėgaujasi alum, žinoma, suaugę tiktai, bet labai faina matyti, kad ir moterys linksmai sau maukia alaus litriuką kokį, dar kerta kažkokį vokišką patiekalą ir visi laimingi, atsipūtę.
O vokiškas dešras kirtau ir aš! Labai norėjau jų paragauti, nes vieną kartą, kai buvau vokietijoje, tai praleidau tą progą. Jaunas, durnas buvau : DD o dabar vat tikrai nepasigailėjau, kad paskanavau: ]] Žiauriai skanios. Tik tas baxurėlis, kuris mums ten viską darė, tai nepagailėjo kažkokio prieskonio aštraus, tai valgiau ir vos neverkiau. Nosis tai tikrai varvėt pradėjo. Bet skanu tai buvo uh...dabar net rašant seilės kaupiasi : DD Grįžęs vokietijon tikrai vėl kirsiu. Ir Jums visiems rekomenduoju!
Buvo ir labai nais gerti alutį sakyčiau neįprastai. Tokia nedidelė greito maisto užkandinė, prie pat jos nedideli aukšti staliukai, po kuriais šiukšliadėžės ir mes penkiese pasirėmę, atsipūtę alų geriam. Aplink gyvenimas verda, žmonių minios pirmyn ir atgal eina, eismas...na aplinka tokia jėga. Ir labai įdomu viską žiūrėti iš šono. : ]] užskaitau labai.
Labai patiko ir pigus Jėgermaisteris! Gėriau tik jį ir tik alų. Žiauriai gerai. Ir pigiai ir skanu ir gerai nugirdo ir iš ryto būni kaip naujas : ]] Atsikėliau po pirmos nakties lyg nebūčiau baliavojęs. O ir nuovargio nebuvo! Laaaabai gerai.

Kolkas gal tiek. Kitą kartą parašysiu ir antrą dalį pasakojimo, nes dabar dar reikia susidėliot visus tuos įspūdžius į vietas, aptart su kolegom gyvai, apsižiūrėt visas nuotraukas.. : ]]
Tai daug nieko netuščiažodžiaudamas sakau ate ir sėkmės : ]]]



Ir kelios nuotraukos priedo:






Posted in , , , , , ,

Užsisakykite: Pranešimai (Atom)