sukis vilkeli, sukis.

2011 m. vasario 25 d. 19:36 Pranešimą parašė Aismantas 0 komentarai (-ų)
Žinot, keista, labai keista. Keista yra matyti, stebėti, sekti, numanyti bet visiškai nieko nesiimti. Ir tai vyksta. Bet, kol visiškai neįvyko, tai, turbūt, nieko ir nedaryti. Kuo toliau tuo labiau atrodo, kad baigsis liūdnai. Bet, kas yra, kad neina to suvokti...pochuizmas visiškas visiškai visur vyrauja. Kažkokia nesąmonė. Gal būt laikas susiprotėti ir veikti? Atrasti laiko. Aiškintis.

Važiuodamas iš namų ar namo, dabar jau tikslei nepamenu, bet kažkaip ramiai sau sėdėjau ir tiesiog žiūrėjau pro langą į praskrendančius vaizdus. Ne šendien čia buvo. Jau gana seniai. Tik kažkaip buvau pamiršęs, o šen netikėtai prisiminiau vėl, tai galvoju, kad reikia pasidiskutuot sau tą interpretaciją raštu. Būtent čia. Tai va, žiūriu žiūriu aš ir matau mašinų ratus. Daug daug daug ratų. Visi sukasi. Ir ar Jums neprimena mašinos ratas mūsų visų gyvenimų? Apskritai gyvenimo. Juk ratas vis sukasi ir sukasi į priekį, kaip ir mūsų gyvenimas vis tęsiasi ir tęsiasi. Kartais lėčiau, kartais greičiau, kartais išvis sustoja. Vienų gyvenimas gražiai susiklosto, kitų sunkiai. Ratas irgi būna gražus arba ne. Gali būt lietas ratlankis gali būt skardinis. Su daug stipinų arba išvis be jų. Nežinau. Kažkaip man čia viskas labai susiderina. Žinoma, tik man!
Ratas besisukdamas gali įriedėt netyčia arba tyčia į duobę. Gilesnę ar mažutę. Kaip ir mūsų gyvenimas gali atsidurti duobėj. Kai atrodo, kad visiška šikna. Kai viskas aplink blogai, negerai, sunkiai ir nemielai. O būna, kad viskas einasi tarsi sviestu patepta, kaip ir ratui besisukant ant ką tik išlieto asfalto. Juk visiems maloniau važiuoti ką tik nutiestu keliu negu žvyrkeliu, plytkeliu ar pilnu duobių keliu...
Pakliuvęs į didelę duobę, ratas gali sulinkti, lūžti ar dar kaip nors būti pažeistas. Lygiai taip pat ir mes. Patekę į sunkią situaciją galime ar tai susižeisti ar tai palūžti, išprotėti ar dar ką nors blogo. Paskiau būname žmonės su defektais. Kaip ir ratas po remonto nebebūna naujas. Jis paremontuotas. Kaip ir žmogus pagydytas.

Ratas nėra amžinas. Ankščiau ar vėliau jis susidėvi ir tampa nebetinkamu vartoti. O ką žmogus? Gyvena gyvena ir atėjus tam tikram laikui vis po truputį kinta jo veiksmingumas. Žinoma, į blogąją pusę. Kol galiausiai tampa visiškai nebetinkamu. Tiksliau žmogaus gyvenimo nebelieka. Ratą išmeta, išlydo ar dar kažką su juo padaro, o žmogų patys žinome.
Vienus ratus mauna ant geresnių mašinų kitus ant prastesnių. (kalbant tik apie mašinų). Kaip ir žmonės vieni būna ale prasčiokai, kiti ale turtuoliai. Galima sakyti, kad vieniems ratams nepasisekė taip, kaip kitiems, kurie buvo užmauti ant ferrario. O žmogui nepasisekė, kad gimė pvz skurdžiai gyvenančioje šeimoje, o ne milijardieriaus apartamentuose.

Nežinau. Sumaliau čia truputį viską. Sunkiau nei tikėjau sekasi man išgvildenti tas savo nesąmones raštu. Ir tikrai nesąmonės. Nū ką aš žinau. Bet pasijuokimui tai gerai pasiskaityti turbūt bus po kokių metų ar trejų.
Na o ką aš. Toliau suksiuosi kaip tas bet kuris ratas. Krisiu į duobes ir lipsiu iš jų. Tikiuosi dar ilgai būsiu tinkamas naudoti. To paties linkiu ir Jums!
(negalvot per daug, kad visiškai sudurnėjau. Dar ne visiškai! :) )
Ate.



wow pow klow spow blio blia bli . kas gi cia??

2011 m. vasario 9 d. 21:21 Pranešimą parašė Aismantas 0 komentarai (-ų)
Buna dienu kaip tycia, kai ima ir prisidaro kazkas negero. Ane?
Tas negeras, tai yra tas, kad aš čia rašau! Ir ką aš čia sugalvojau... nežinau. Keista, bet kartu ir įdomu.
Net nebežinau ką ir pasakyti apie tai, kodėl tiek daug laiko net nebuvau čia apsilankęs. Nors kas dieną matau priešais save tą mygtuką, kurį paspaudus atsirasčiau čia bet....... Nu nė velnio neprisiverčiu. O ir minčių karts nuo karto atsirasdavo tokių, kur atrodo tikrai tikrai grįžęs parašysiu. Bet. Bet kaip matot tylu čia kaip po kokios smėlio audros, kuri praūžė, prazvimbė, viską užpustė ir dabar viskas taip apdulkėję, purvina, sena ir nejauku.
Žinau, kad niekas net nebeprisimena šito blogo. Nors šeip ar taip niekas jo ir nežinojo. Beveik. Na, esmė, kad jis pamirštas ir palaidotas. Buvo.
Turbūt dabar kartais atsiras koks vienas kitas naujas įrašas. Na, vėliau tai turbūt blogas atsigaus vėl. Žadu įpūsti naujų vėjų čia. Bandau suintriguoti. Manau, kad nepavyks. Bet galiausiai patys pamatysite. Nors nieko nenoriu žadėti iš anksto. Nes jeigu pažadėsiu, tai gali tekti skaudžiai nusvilti. Tai šimto procentų neduodu. Bet sakau, kad blogas išliks gyvas.

Na, užteks gal apie tą visą apsileidimą.
Geriau apžvelgsiu trumpai, kaip man sekasi.
Turbūt atrodo, kad bus kažkas labai įdomaus ir labai naujo.. Hm. Deja ne.
Neseniai prasidėjo mokslai. Jeigu tiksliau, tai antrą savaitę jau mokausi. Ir sakyčiau, kad šitie du mėnesiai bus nelengvi. Kadangi per labai trumpą laiką, laukia labai daug darbų. Tai toks truputį krūvis didesnis, negu įprastai tenka. Galbūt priprasiu. Ir reikėtų manau neužsistabdyti su tais darbais, kadangi paskiau, kai lieka keletas dienų, ir viskam atlikti neužtenka paros valandų, tai nenoriu. Sakiau sau, kad jau greitu metu pradėsiu doroti tas užduotis. O paskiau tik pyst pyst ir viskas.
O du mėnesiai mokslo todėl, kad kitus du mėnesius man bus profesinė praktika, kurią privalau atlikti. Et..manau bus smagU: ]
Šeip, kol kas dar gyvas. Truputį buvau apsirgęs, bet, atrodo, pasveikau. Kažkaip laikausi smarkiai, per daug nesišaldau, arbatų daug geriu ir išveju lauk peršalimus. Vat tas tai man patinka.

Greitu metu laukia tripas. Yep. Vėl tripas. Vėl į Berlyną. Taip noriu biškę kur prasiblaškyti, kad net neįsivaizduojat. Bet, kol kas planus truputį jaukia tai, kad neturiu normaliai galiojančio paso... Gaminuosi dabar tapatybės kortelę, bet baugina tas jų pagaminimo terminas - mėnuo... O kad po greičiau nei mėnesio reikia išskristi, tai visiem dzin. Taip taip. Žinau. Galėjau darytis skubos tvarka. Bet gi turiu ir taip kur pinigus tuos dėti. Tai va. Jeigu nepadarys kortelės, tada jokio tripo man nebus. Labai nusivilčiau smarkiai. Ir gaila būtų ir skaudu, kad tiek laiko laukiau laukiau ir sugalvojau taip vėlai, kad galiojimas baigiasi ; /
Bet, tikiuosi, kad viskas bus ok ir bus dar vienas šaunus vizitas į Berlyną. woop woop.

Kas dar naujo? Blemba. Šaltoka. Vat tiek galiu pasakyt. Bet džiugina tai, kad jau saulė po truputį lenda kartais. Iškart nuotaika geresnė ir akyse šviesiau pasidaro. Galėtų ji niekada nepasislėpt. Gal nusikaltimų mažiau ant svieto būtų? Gal visiems protas pašviesėtų ir nebebūtų tiek daug nusiritusių iki žemės narkomanų, girtuoklių ir šeip blogų žmonių : D pasakiau čia kaip koks net nežinau kas.

Žinokit nebeišsiplėsiu daugiau. Nes čia toks turėjo būti kaip ir coming back įrašiukas. Nieko svarbaus ir nerealaus čia ir neturėjo būti. Tik paprastas pranešimas apie tai, jog aš niekur nepasislėpiau ir nenuriedėjau.
Tai tiek.
Sėkmės : ]
Dainą traukiu iš kažkur tokią:

nevykusiai varau

2010 m. gruodžio 24 d. 19:26 Pranešimą parašė Aismantas 1 komentarai (-ų)
Labas, šventinis vakaras. Kūčios gi šendien. Kiba nežinojot... Jei ne, tai dabar jau žinot : D

Vakaras, o aš čia sugalvojau rašyt kažką. Keistoka, ar ne? Šeip žiauriai seniai nesireiškiau, bet ir noro nebuvo. Žadėjau, kad rašysiu dienotvarkę tokią, veiksmus visus savo...neparašiau. Truputį apsikrovęs darbais buvau. O dabar, kai nebereikia koledžan eit, tai ir tos dienos tokios visiškai neįdomios, tai net neapsimoka. Kai prasidės naujas semestras, tada tikrai parašysiu. Pasižadu. Nes nū... Dabar būtų taip: 11AM Atsikėliau. 11:10AM Guliu. 1PM sėdžiu prie kompo. 5PM valgau..... nū taip visiškai nuobodžiai ir neįdomiai. Tikrai tikrai, patikėkite.

Kažkaip kuo labiau augu, senėju, tuo silpnėja ir noras ir poreikis toms šventėms ale. Ankščiau gi visiškai beprotiškas metas būdavo prieš Kalėdas...tas laukimas, dovanos ir visi kiti atributai. Dabar? Kažkaip visiškai dzin. Kaip aš esu pasakęs: per atostogas nėra ką veikt, nū bet atostogos tai ok. bet kai per atostogas dar būna ir kalėdos, tai absoliučiai nėra ką veikt. Visiškas išderinimas vyksta. Vat naujus metus, tai suprantu. Ten bum bum čiak čiak sprogsta viskas, visi linksmai eina pasitikti naujo skaičiaus. Lyg ir kažkokia didesnė proga man atrodo. Nes per Kalėdas tai nieko tokio kaip ir nevyksta.

Ką veiksiu per šventes? Turbūt, kad nieko, kaip jau turėjote suprasti iš ankščiau išsakytų mano minčių. BET. Gal kas nors stebuklingo įvyks ir tada vualia. Veiksmas kažkoks. Galbūt judesys ar bent jau kažkas panašaus. Nors, kai paskutinį kartą kilo judesys, tai truputį perdauginta buvo svaigiųjų gėrimų. Ir kitą dieną buvo labai ne kažką. Dabar silpniau kažko norėtųsi. Taip pram pram ir viskas: D

Nelaukiu tiesa pasakius egzaminų sesijos. Kažkodėl nebesinori lėkt į koledžą. O jau sausio trečią reikės ; / eh... Gerai, kad neilgai ten užsibūsiu. Pakalbu pakalbu ir šmaukšt namo!

Gera žinia dar yra ta, kad jau po dviejų su trupučių mėnesių įvykdysiu savo misiją! Vėl lekiu į Berlyną! Taaaaaaaip, į tą fainą fainą miestą, kurio pažinti dar tikrai nespėjau ir nemanau, kad kadanors pažinsiu visą! Šį kartą su mažesne kompanija lekiam, bet, manau, kad bus vis tiek labai smagiai viskas : ] turi būti. Belieka tik sulaukti skrydžio. Tikiuosi per tuos mėnesiukus susitvarkys visi orai ir nebekels rūpesčių turistams. ; DD

Dar turiu naują kolegą. Jo vardas koksAs. Padovanavo jį man. Labai čiotkas fainas ir visoks kitoks. Dabar reikės visur jį nešiotis. Pridedu ir nuotrauką, kad nepagalvotumėte kažko blogo!
Ar gi ne marijošius? NE. tai koksAs. Gerbkite ir mylėkite jį.








O daugiau tai net nebesugalvoju ką parašyti. Labai kažkoks silpnas pasidariau. Išplaukia visos mintys. Arba, galbūt, net neateina iki manęs. Kažkokios turbūt ryšio problemos vyksta. Tiek to... Tikėkimės, kad viskas susitvarkys, nes jau pradeda nebepatikti ir man. Gal Kalėdoms vat kaip tik gausiu naują pliūpsnį naujų idėjų? Nežinau, pažėsim.
Dar jeigu nesakiau, bet turbūt, kad jau sakiau. Tai galima sakyti, kad laimėjom rinkodaros dieną, kuri vyko fakultete! Žinoma, savo (turizmo) srityje... : D tai vat. Tiek darbo buvo daug įdėta ir bla bla. Bet užtat ne veltui. Sveikinu save. Nors čia jau ir prieš šimtą metų buvo. Ir turbūt jau minėjau praitam įraše, bet tikrai tingiu pasižiūrėti dabar, o šeip neatsimenu. Eh, nevykusiai čia pasirodžiau. Geriau jau bėgsiu.

Iki kitų susitikimų čia. kasblogas blogo puspalyje!
Aismantas

P.S dainikė tai pakerėjo mane ir nepaleidžia žinokite. Ir tokia daugeliui moterų/panelių galbūt pritaikoma. : )




pyp pyp pyp

2010 m. gruodžio 5 d. 15:43 Pranešimą parašė Aismantas 1 komentarai (-ų)
Pagaliau vėl pargrįžau. Turbūt šį kartą labai labai trumpam, nes kažkaip net nežinau, ką papasakoti.

Dvi savaitės liko koledžo. Kas paskiau...ooo atostogos. Bet tos dvi savaitės tai laukia juodos. Darbukų, šmikiukų visokių. Gerai, kad bent jau po truputį tie darbukai pradėti daryti, nes kitaip būtų ne kažką, kaip mėgstama sakyti. Reikės pasimokinti, bet jau ne tiek, kiek reikėjo prieš keletą dienų.

Einant pirmam pusmečiui į pabaigą, jau prasideda tokios atsisveikinimo paskaitos. Kitą pusmetį jau nebebus kai ko. Truputį gaila. Visai smagu buvo. Nors, gal prasidės kiti, dar įdomesni dalykai..kas ten žino. Tik vat, kad kitas semestras žada labai trumpas būti. Tik du mėnesiai. Ką ten spėsi išmokt.. matyt, kad nieko ; D O dabar atostogos laukia mėėėnesio ilgumo. Ką per jas veiksiu? Net neįsivaizduoju tiesa pasakius. Kažkokios tokios rimtos veiklos kaip ir nėra. Tiesiog teks ramiai sau nieko neveikiant knapsėti namuose. Be galo nelinksmai. Gal dar kas nors pasikeis....?

Jau ateinantį ketvirtadienį didžioji rinkodaros diena... Kažkaip nebelabai ir norisi jos laukti. Baisoka šiek tiek, neramu. Nesigaus kas, nepavyks, pasijuoks. Et. Ką padarysi. Dažnai taip būna. Tikiuosi pavyks viskas gerai, normalei sudalyvausim ir smagiai pasibūsim. : ]]
Darbų padaryti dar liko daug, bet juos ruošiam tik po truputį, po truputį. Penktadienio vakarą visą karpiau akinukus tokius.. Turiningai praleistas penktadienis skaitosi. Ir tai, dar reikia padirbėti prie tų akinukų. Prisiminiau kažkaip dar pradinėj mokyklėlėj kai būdavo dailės ir darbelių pamoka.. Paišai, kerpi, klijuoji...vėl kerpi. : ]] įdomu kartais tokius vat darbukus daryti. Prisimeni mažumą : D

O ir šventės jau ne už kalnų. Tos ale rimtos. Nė velnio jos nerimtos. Tik proga pabaliavot ir tiek. Kažin ar išeis man šiais metais kur nors pabaliavoti. Tai išlieka dideliu dideliu klausimu. Kurio atsakymas, tikriausiai, paaiškės tik negreit.

Dabar va pagalvojau, kad kai nebus daug ką veikti, tai gal ir į blogą užsuksiu dažniau, papletkinsiu nesąmonių kokių. Nors niekas ir neskaito jų, bet reikia galvoti, kad skaito ir tada didesnė motyvacija bus spaudeliot mygtukus.
Žadėjau, kad darysiu tokią kaip ir savo dienotvarkę, kažkada. Tai va, jau beveik random būdu išrinkta diena, kurią aprašinėsiu. Tai bus maždaug tai, ką dariau tuo ir tuo metu. Kas 10 ar 15 minučių visą dieną. Tarkim nuo tada, kai atsikelsiu iki 21h. Vat. Nusprendžiau. Tačiau bus ir išimčių, kuomet negalėsiu rašyti, nes darysiu kažką, ko metu negalėsiu užsirašinėti, taigi čia truputį apsidraudžiu. Kodėl taip darau...? Net pats nežinau. Šeip nū. Kad įdomiau būtų : ]]] įrašas vadinsis kaip nors...... ką aš veikiau šendien kas dešimt minučių. Visiškai lėvas pavadinimas, ar ne? reikės sugalvoti geresnį kokį, ne tokį nušiurusį. Tai vat. Turbūt kitas įrašas jau ir bus tas toks su daug daug valandų skaičiukų ir visokių veiklų. Bet galiu pasakyti, kad bus turbūt labai neįdomu, nes neturėsiu ką veikti ir tiesiog bus: 16:45 sėdėjau be darbo ir visiškai nieko nedariau.... Hmm. Gal sugalvosiu ką nors. Gal reikės parašyti tada, ką tuo metu galvojau. Na, daug visokių galimybių ir variacijų. Viskas paaiškės jau kai spaudeliosiu mygtukus čia.

Tai tiek turbūt. Sakiau, kad neturiu ką pasakyti. Toks silpnas visiškai. Pirstelėjimas. Nevarkit gal, neskaitykite ; // iki, kolegos! : ]]



kokia žiema su sniegu?

2010 m. lapkričio 29 d. 09:32 Pranešimą parašė Aismantas 0 komentarai (-ų)

Sveiki. Ar visi sveiki? Tikrai nežinau. Aš, kol kas, sveikas. Nusispjoviau net tris kartus. Šis įrašas bus toks kitoks. Galvojate kodėl, ar ne? Nors ir negalvojate, vis tiek pasakysiu. Jis atsiras internete ne iškart, kuomet bus baigtas. Tai reiškia, kad aš dabar rašau ne į blogo langą, bet į paprasčiausią wordą. Kodėl? Nes taip nusprendžiau. Ir nereikia į tai gilintis.

Pastarosiomis dienomis jaučiuosi šiek tiek įdomiai. Tiesą pasakius, net nežinau kaip čia geriau apibūdinti tą būseną. Tokia, atrodo, labai paprasta, bet ir nepaprasta. Tokia linksma, bet kartais ir ne. Jauki ir visiškai atgrasanti. Labai kontrastinga vienu metu. Ką tai galėtų reikšti...man pačiam sunku kažką kalbėti. Nekalbu jau apie paaiškinimą kaip čia kas čia. Retai, labai labai retai man taip būna. Ir tikrai seniai jau nebuvo. Kas tai įtakoja...? Nepasakysiu, nes pats neesu įsitikinęs. Negalvokite, kad kažkas man negerai. Taip nėra. Pilnai funkcionuoju ir kasdien atlieku tai, kas priklauso. Galbūt tik iš kitos pusės žvelgiant, kažkas ne taip, kaip tūrėtų būti. Gal ne ne. Ne taip pasakiau. Gal ne taip, kaip buvo ankščiau? Hmm. Apie tai daug negalvojau.

Sėdžiu patogiai įsitaisęs dabar, spaudinėju mygtukus, tekstas vis atsiranda, atsiranda. Norėčiau, kad žodžiai taip lengvai kauptųsi ir kursinio darbo dokumente. Deja. Su juo sekasi prasčiau. O čia, tiesiog rašai, ką šiuo momentu galvoji, matai, girdi, ar prisimeni. Daliniesi. Kol kas su niekuo nesidalinu. Ir artimiausias dvylika ar net šešioliką valandų nesidalinsiu. Bet paskiau, manau, kad kažkas vis tiek perskaitys. Dabar stebiu, kaip po truputį senka kompo baterija. O senka todėl, kad jis dabar atjungtas nuo visų galimų elektros šaltinių. Taigi, postas pirmą kartą taip rašomas. Galvoju, kad gal net geriau čia sekasi. Reikės pamėginti po šito tekstuko truputį užsiimti pvz rinkodaros dienų idėja. Gal geriau galvosis.

Kažkaip geriau susikoncentruoju. Mintys nebėgioja kaip pakvaišusios ir beveik nepamirštu, ką norėjau pasakyti. Man patinka.

Šis savaitgalis (šiuo metu dar sekmadienis, 28-toji), buvo labai nestandartinis ir įdomus. Galiu tik džiaugtis ir dėkoti, kad nereikėjo sėdėti namie ir visiems skųstis, kad neturiu, ką veikti. Na, nors sekmadienio antroje pusėje jau prasidėjo. Bet. Taigi tik sekmadienį. O penktadienis ir šeštadienis prašvilpė tarsi jų nebūtų buvę, ačiū. Ačiū. Kartais juk būna taip, ar ne? Dažniausiai, kai būna smagu. Geri dalykai greitai baigiasi. Paskiau telieka tik galvoti, kad nesuspėjau to, kodėl nepadariau taip, kas tada užėjo, kodėl nesidžiaugiau, ar kodėl nedariau.

Prieš kokius tris, galbūt keturis metus supratau, kad reikia džiaugtis kiekviena akimirka, kurios daugiau gali nebūti. Tai buvo po pirmos rimtesnės kelionės į kitą šalį. Grįžęs supratau, jog nepakankamai džiaugiausi, nepakankamai vertinau, dėl to reikės sugrįžti dar kartą. Nuo to laiko, visada kartoju sau, kad džiaukis, džiaukis, džiaukis, nes tai gali daugiau niekada nepasikartoti. Net kažkas panašaus į tai. Stengiuosi kiekvienoje situacijoje, kuri man atrodo gera. Deja, ne visada išeina to laikytis. Dažnai išsimušu iš vėžių, padarau visišką nesąmonę. Bet kartais būna ir taip, kad tiesiog negali daryti taip, kaip nori. Nori, bet negali. Kažkas neleidžia, varžo, priešinasi. Kažkas viduje, ne išorėje. Stengiuosi atsikratyti tokių dalykų. Bet kažkaip dar ne visada pavyksta. Reikia labiau stengtis. Bet tikiu, kad tikrai pavyks. Ir tada bus visiškai beprotiškai jėgiška. Čia tarsi steidžai. Prasideda viskas nuo pačio blogiausio varianto, kuomet viskas yra supistai blogai, paskiau po truputį supranti, kad lyg ir smagumo kažkokia dalelė yra, atrandi vis nauja nauja, taip kyli, kyli... Ir vat. Arba užstringi kažkuriam tais aukšte, arba stengiesi siekti vis aukštesnio. Et...jau toks tas gyvenimas. Kiekvienas renkasi, kokiam aukšte apsistoti. Kiekvieno iš mūsų reikalas, kelių aukštų bus mūsų namas, daugiabutis, didelis viešbutis, dangoraižis o galbūt aukštas aukštas bokštas.

Pamenate, paskutiniame savo įraše sakiau, kad norėčiau pasakoti kažką, bet niekaip nesirištų su tekstu. Tai va. Dabar irgi nesirištų, manau. Ir kažkaip neišplėtočiau jau šiandien minties. Nors ir kitą kartą, turbūt, neišplėtosiu. Taigi, netyčia tai įterpsiu kur nors į tekstą, net nežinosite, kad tai buvo pasakyta, apie ką aš čia kalbėjau. Nors...Dar nenusprendžiau. Negalvoju taip toli.

O dabar vis labiau artėja didžiosios žiemos šventės. Ale labai rimtos ir gausios ir didelės ir visokios kitokios, kaip visi šneka. Pradeda ruoštis dar likus porai mėnesio iki to... Nežinau. Tiesa pasakius, nesuprantu, kodėl visi jas taip sureikšmina? Mano mąstymas, turbūt, radikaliai skiriasi nuo visų tų žmonių. Ar aš keistuolis? Žinoma, sakysite, kad taip. Bet nepyksiu. Suprasiu. Ką aš galiu padaryti...arba kas gali padaryti, kad pradėčiau galvoti kitaip? Manau, kad kas nors tikrai gali. Bet, kol nesiruošia, tai ir taip labai man gerai bus. Galbūt net prieštarauju pats sau, sakysite? Nes sakiau, kad reikia džiaugtis. Beeeeeeet. Taigi, tam tikrais dalykais, kurie patinka. : ] (pirmasis smailas, kurį panaudojau, rašydamas šitą postą). Žinoma, nieko neturiu prieš tas didžiąsias šventes, gerai jos, smagu ir taip toliau, bet. Bet per daug sureikšminta, mano akimis.

Vakar kilo man tokia viena mintis, ką galėčiau parašyti bloge. Gal reikės įgyvendinti tai. Nežinau ar gausis ir ar bus labai įdomu, bet vis šiokia tokia veikla ir pasikeitimai. O mintis labai paprasta. Tai bus mano, kurios nors pasirinktos iš anksto dienos dienotvarkė. Viskas nuodugniai. Kas dešimt ar panašiu laiko intervalu užsirašinėsiu, ką tuo momentu dariau. Paskiau gi, viskas atsidurs nusišnekėjimų bloge. Neoriginalu, bet kaip ir sakiau, vis šis tas.

Rytoj pirmadienis, laukia koledžas, vokiečių paskaita. O aš jo visai nelaukiu, kadangi kolis rytoj. Toks vienas iš sudėtingesnių šiais metais. Ar aš moku? Geras klausimas. Ir pats nežinau kiek moku. Visą dieną ne kaip sekėsi mokintis. Tiksliau, prisiminti viską, ką mokinausi. To rezultatas pasimatys rytoj, apie dvyliktą valandą dienos. Nenoriu ir šeip pirmadienio. Nenoriu naujos savaitės pradžios. Nežinau kodėl, bet, bent jau šiuo momentu, tai nežinau ir pats ko noriu.

Turbūt laikas miegui. Tikiuosi pavyks normaliai išsimiegoti. Nes pastarieji užmigimai buvo komplikuoti. Kai tik ateina laikas miegui, atsigulu, televizorius off, užsimerkiu ir tada prasideda. Minčių milijonas, nesuprasi kokia jų seka, kaip jas dėlioti. Nes vos tik galvoju apie vieną, tai iškart norisi ir apie tą patį, tik iš kitos pusės. Na, žodžiu, toks chaosėlis. Ir vis galvoju galvoju galvoju, paskiau kažkaip susitrukdau, tik šast, prasibudinu. Pasirodo, atseit čia buvau jau truputį iškeliavęs į miegą, bet, atrodo, kad visą tą laiką tik galvojau, galvojau. Toks sudėtingas, sakyčiau, reikalas. Reikia jį panaikinti. Nors, gal nevisai. Tiesiog truputėlį jį pakontroliuoti.

Matau, kad žodžių skaičiuoklis, jau muša rekordus, taigi tikrai atsisveikinsiu. Palinkėsiu geros dienos, arba nakties. Čia pasirinktinai. Priklauso nuo to, kokiu paros metu skaitysite. Jeigu išvis skaitysite ir netgi iki pat pabaigos išsilaikysite nepaspaudę „ikso”. Jei to nepadarėte, tai sveikinu. Ne kiekvienam būtų įdomu visa tai skaityti. Tai tiek, ačiū už dėmesį ir susitiksim ateity!

Gabalaicis senas, neblogas, linksmas, optimistinis. Enjoy.


Posted in , ,

blogo pagydymas. truputis.

2010 m. lapkričio 23 d. 16:27 Pranešimą parašė Aismantas 1 komentarai (-ų)
O jau tuoj tuoj žada žiemą... Pargrįžtu ir aš su tais šalčiais čia. Sveiki! Ne ne, niekur nebuvau išvykęs ir, bent jau kolkas, niekur neketinu.. Seniai, laaaabai seniai čia nebuvau. Truputį mokslai spaudė, truputį nežinojau, ką parašyti, ir daug tingėjau, tingėjau, tingėjau, tingėjau... Atrodo, juk va, čia šast šast ir viskas...bet blemba, nesąmonė. Nesinorėjo kažkaip spustelt blogerio mygtuko... Kažkoks keistumas, apsileidimas, užsisklendimas galbūt...? To negali būti. Jokiais būdais. Ir taip nebuvo.
O gyvenau aš visą tą laiką, kol nesilankiau čia, gerai. Na, tikriausiai atsiminčiau, jeigu būtų kažkas tooookio blogo. Žinoma, turbūt kažkas ir buvo, bet jeigu neatsimenu smarkiai, vadinasi ir nereikia atsiminti. Šeip jau mano fronte ramu. Tik su koledžo reikalais jau tenka spaustis...Kai viskas susikrauna į semestro pabaigą, tai tikrai pasijaučia ir pasimokyti tenka. Bet taip normalei sakyčiau pasimokyti. Gerai, kad tokius kelis darbukus jau sudorojau. Nedidelė našta, bet bent kažkiek jau nukrito. Ir akys iškart plačiau atsimerkė ir pačiam ramiau patapo. Nors darbų tai dar pilna.
Svarbiausias iš jų, tai, turbūt yra kursinis darbas... Lengva, sakysit.. Galbūt. Bet kai nežinai, ką būtent toj vietoj rašyti, tai nelabai. Mažiau nei mėnesis ir daugiau nei dvidešimt lapų. Turėčiau susidoroti. Viską sutaisysiu.
Kitas svarbesnis darbukas, tai yra rinkodaros diena, kuri bus truputį greičiau, gruodžio devintą. Ir kurioje mūsų komanda pristatinės savo verslo idėją. Vėl gi atrodo šitaip lengva... Galvojant ir šnekant turbūt taip ir yra. Kai reikia žodžius paversti darbais..hmm. Visko tieeeeeeeek daug. Nieko, stengsimės tai, ką įsivaizduojame mes patys, pateikti Jums. Kad ir Jūs suprastumėte... Kiek sėkminga tai bus niekas nežino. Galutinis rezultatas gruodžio devintą.

O dabar...kas dabar. Truputėlį dabar jaučiuosi nusiurbtas. Čia, turbūt, dėl oro tokio slegiančio. Tačiau įkalęs arbatos tikrai atsigausiu. Visada aš atsigavęs. Ko čia dabar šneku blogumus. Taigi atsigavęs. : D

Tokia nedidelė misija šio vakaro yra parašyti kursinio darbo kokį puslapuką. Ok ok...žinau, kad nepatikėjot. Pusė puslapuko. Skamba įtikinamiau, ar ne? ; ]]
Tai pat dar norėčiau per šią dieną....iš tikrųjų tai daug ko norėčiau, bet norai ir lieka norais. Norėčiau atrasti šios dienos dainą. Dabar net neįsivaizduoju, kaip ji turi skambėti...... Gal vėliau pati atkeliaus? Žiūrėsim, matysim, klausysim, džiaugsimės, trepsėsim.

O šendien rytas buvo ankstus. Daugelis mano rytų būna ankstūs. Kuomet pramerkiu akis, bet atrodo, kad vis dar užsimerkęs, nes aplink tamsu tamsu. Išjungiu žadintuvą, prisiekinėju sau, kad tuoj tuoj kelsiuos. Nedidelis nusižengimas, pasnaudžiu dar dešimtį minutėlių ir tada jau suprantu, kad tikrai reikia lipt lauk. Beeet, įdėmiai klausausi. Stengiuosi išgirsti ar lauke šlapia. Klausite kaip? Labai elementaru. Tiesiog reikia sulaukti važiuojančios mašinos ir klausytis, ar garsas toks tššššššš ar paprastas ssssssss. Ir vuolia, nepramerkęs akių, neišlipęs iš lovos, esant tamsumai už lango galiu nustatyti ar lauke šlapia ar ne. Žinoma, dar lengviau būna tada, kai girdisi, kad lyja. Tas metodas daugiau padeda, kai jau būna paliję... O kai šlapia už lango, tai ir eiti ten, savaime suprantama, nesinori. Dažnas toks atvejis, ar gi ne taip? : ]]]

Prieš porą dienų labai neturėjau, ką veikti. Atradau fantastišką programėlę kompe. Garantuoju, kad visi visi ją turite. Tokia nereali. Dirbi ja ir tiesiog džiaugiesi. Leidi pasireikšti sau, negadinant popieriaus. Tai yra Paint. Taip taip taip. Paprasčiausias peintas, kuriuo džiaugdavotės prieš dešimt metų, vos tik nusipirkę kompiuterį. Braižai, paišai, trini, vėl paišai. Tada dar nuspalvoji. Toks visai paprastas laiko praleidimo būdas, kai jau niekas nebepadeda. Įrašo pabaigoje planuoju pasidalinti keliais savo "šedevrais". Jie tiesiog tragiški, bet vis tiek smagu bus pasižiūrėti. Iš tikrųjų, tai nežinau ar Jums bus smagu. Bent jau man tai smagu ; D ir patys pamėginkite!

Naktį iš sekmadienio į pirmadienį miegojau tragiškai. Kaip nustatyti to priežastį...net neįsivaizduoju. Kavos negėriau, energetinių negėriau, nepersivalgiau. Nieko blogo nedariau. Viską, kaip ir visada, bet užmigimas tai tragedijos stiliuko. O ir po tokio "užmigimo", kuris trukdavo kokias dešimt minučių , sekdavo vėl kankinimąsis iki kito. Nepaaiškinama. Ir visa naktis tokia. Prieš rytą jau, turbūt, jėgų nebebuvo nemiegui, tai pasidavė, ramesnis miegas atėjo. Tiek žinių. Būna vat bent kelios naktys tokios per mėnesį. Riaušės gal kokios ar mitingas koks vyksta kažkur ten miego zonoje. Ar gi aš, paprastas žmogelis, galiu supaisyti, kas ten, kažkur, vyksta... Jokiais būdais. Aš galiu tik išvedinėti kvailas, o kartais ir nelabai teoremas. Yep, tik tiek. Mano vidurinis išsilavinimas daugiau neleidžia.

Laiškutis šitas pilasi taip laisvai, laisvai. Kaip mineralinio vandens gėrimas. Gazuoto. Tipo geri geri geri, viskas ok, truputį turi nustosti, nes gazas išeina ir tada vėl geri geri geri. Taip ir čia. Rašau rašau rašau, pasiieškau dainos kokios, persijungiu ir vėl rašau rašau rašau.
Bet jaučiu, kad užtenka čia rašyti ir reikia persimesti į wordą, kur reikėtų įvykdyti pasižadėtą mini vakaro misiją. Kad žinotumėt, kaip aš tingiu... Bet reik reik.

Tai turbūt atsisveikinsiu jau šį kartą. Po tiek dienų tylos blogas visiškai apmirė. Dabar net niekas nebeužsuks ir neperskaitys, nes jau pamiršo arba galvoja, kad nustojau čia postinti. Taip, buvau nustojęs ir nežinau, kiek laiko praeis, kol vėl kažką naujo pribursiu. Tiesa, sukasi tokia viena mintis galvoje, kuria mielai pasidalinčiau su kuo nors, bet niekaip nesirištų čia su niekuo. Tai gal pasilaikysiu kokiam kitam atvejui ; ]]
Gal greit, gal negreit, bet tikrai susikalbėsim čia, šitam aismanto nusišnekėjimų puslapyje. Nepraeikite pro šaly! ate ;]]



Posted in , , , , , ,

kem

2010 m. lapkričio 9 d. 17:03 Pranešimą parašė Aismantas 0 komentarai (-ų)
Labas vaaakaras ar diena. Nežinau ir kaip čia pavadinti.. už lango tamsu, nors dar tik penkios..tai sakau vakaras.
Keturiasdešimtas įrašas šitas jau mano bloge. Nuo tada, kai startavo... Ką Jūs apie tai manote? Aš manau, kad čia žiauriai mažai. Nors šimtas turėtų būti koks.. : D
Nežinau...gal ir ne?

Ši diena kažkokia man ne tokia kaip visos kitos. Nors viską dariau taip pat. Sėdau į tuo pačiu laiku važiuojantį mikriuką, bet kažkaip kitoks atrodė važiavimas...kitoks ėjimas link koledžo. Kažkaip pastebėjau visai kitokias detales, nei iki šiol. Kitus dalykus. Bet taip staigiai jų atsidaro. Kažkodėl seniau to nelabai ir būdavo : D (čia nieko rimto, negalvokite, kad labai jau čia kažkas super duper ūber...)
Išvažiavau su tamsa ir grįžau beveik su tamsa : [ jaučiasi, kad žiema artėja... Visiškai nesinori jos. Šlapia, šalta, drėgna, sniegas, ledas..... Net nupurto pagalvojus apie tokius dalykėlius. Galėtų amžina vasara būti...bent jau pavasaris koks nors. Užskaityčiau tada viską.

Savaitgalis buvo ramus, sakyčiau su knyga rankose. Teko pristatymą daryti. Naa, lyg ir pavyko viskas, žiūrėsim kaip seksis pristatinėti : ] . O sekmadienis tai visai toks čilinimo buvo. Nieko neveikiau, bet laikas taip greit prabėgo...nespėjau atsitokėt, o jau žėk pirmadienis barbena į langą. Sako šok dušan, plauk apsimiegojusias akis ir marš į paskaitą! Nieko ypatingo ir nenutiko tą dieną...t.y vakar. Tokiu slow slow tempu visas gyvenimas vyksta...Ramu, nieko mandro daryti nereikia. Nors reikia...daug mokslų reikia, bet kažkaip visiškai nesigilinu į tai. Tikriausiai vėliau bus prastai, nes susimąstysiu paskutinėm dienom ir jau kankynė bus. Beeeeet. Ar gi žmonės nėra tokie, kad jeigu galima nedaryti darbo tai jį darys?? Žinoma ne. Ar Jūs žinodami, kad galite smagiau pasibūti, būsite liūdniau..? Nemanau. (nors yra daug išimčių, žinoma.),

Bet pastaruoju metu kažkaip ir nėra kažkokio super minčių srauto. Neina priburt priburt čia į blogą kažko ir su šypsena eit kažką daryti.. Dabar tik šypsena, bet mygtukai taip lengvai nesispaudo. Na, truputėlį ir pavargęs šendien... Vis dėlto nuo šešių ryto šen ant kojų.
Skanius pietus šen dar pavalgiau. Tokie visiškai visiškai elementarūs patiekalai, bet suteikia tiek daug džiaugsmo ir daug sotumo. Mmm. Iki šiol jaučiuosi pavalgęs. Ar tai gerai? Žinoma. Norėčiau, kad būtų taip, jog vieną kartą dienoje pavalgai ir viskas. Daugiau nieko nereikėtų. Tieeeeek visi sutaupytų pinigų. Ir svorio nepriaugtų kas nenorėtų. : DD Būtų beveik idealu. Noors, visur yra minusų. Čia turbūt irgi pilna atrastume, bet aš iki to nenoriu gilintis ; D

Dabar galvoju, kad taip gulčiau lovon ir sau ramiai, lėtai smigčiau... Bet toliau vėl galvoju, kad būtų ne kas. Nes, arba atsikelčiau vėlai vakare ir būtų šūdas nes neužmigčiau vėl arba atsigulčiau bet neužmigčiau ir būtų feilas. Nesupratau ką pats norėjau pasakyti : DD

Norėčiau, kad tas, kuris valdo visą šitą mūsų gyvenimą paspaustų distancinio pultelio mygtuką "Pagreitinti". Padarytų, kad kokie trys mėnesiai praeitų kaip trys dienos. Taip džiaugčiausi. Nes nebūtų sesijos ir būtume trim mėnesiais arčiau vasaros! uuuuhū : D

Bet tai žinot ką? Aš šendien jau atsisveikinu, toks mini mini pablevyzgojimas, kurio skaityti nebūtina; D nebent labai labai norėjot ir jau perskaitėt, prieš perskaitydami šitą, kad nebūtinai skaityti :DD vat. Ate, kolegos.


Užsisakykite: Pranešimai (Atom)