Sveiki, kolegos. Kaip Jūs? Kaip Jūsų draugai? Kaip naminis gyvūnėlis? Kaip šeima? Kaip sekasi darbe? Kodėl nesišypsote??
Pagaliau vėl prisiruošiau čia ką nors papletkinti. Įsijungiau blogo rašymo langiuką visiškai nežinodamas, ką rašysiu...bet dažniausiai taip ir būna juk. Po truputį po truputį mintys pačios iš kažkur ateina, užklysta, praeina, išeina, nespėja būti išklausytos..pasimiršta. Eh, kad būtų taip įmanoma, jog viską viską parašyčiau, ką galvoju... deja. Pusė pamirštu jau po kelių minučių : D
Mano nuotaika, kaip po sunkaus ketvirtadienio, tai tikrai puiki. Negaliu skųstis. Tiesiog reikia išnaudoti kažkaip tą nuotaiką, todėl ir pyškinu čia. Kad bent truputis geresnių emocijų persiduotų į poną kompiuterių, poną internetą, ponaitį blogą. Nežinau ar tai įmanoma išviso..turbūt, kad kažkiek įmanoma, nes vis tiek, kas skaito, tai nors truputį kartkartėmis nusišypso. O tai jau yra gerai, to aš ir siekiu dažniausiai. Kad žmonės būtų patenkinti, jų veiduose būtų šypsena, neliktų blogų minčių. Bent jau trumpam.
Nes jau seniai pastebėjau tai, kas, galbūt, kitiems jau ir dar seniau aišku ir gal net logiška tai.... Kai tau būna blogai, aplink vien blogi dalykai, blogos mintys, viskas nesiseka, viskas krenta iš rankų, pažymiai blogi, tėvai pikti, susiplėšei džinsus, pametei buto raktus arba dar kas nors....tada reikia paprasčiausiai negalvoti apie tai, o galvoti, matyti, girdėti tik pozityvius dalykus. Kai užimi smegenis kažkokia kita informacija tada jos, vargšės, negali tavęs kankinti blogumais, kurie iš tikrųjų nėra jau tokie blogi!
Sutelki visą savo dėmesį kokiam nors darbeliui, arba paprasčiausiam teliko pažiūrėjimui ir vualia! Pamiršti viską. O kai baigi daryti tą gerąjį darbuką arba kažkokią kitą veiklą, tai tie negeri dalykai jau gali atrodyti žymiai lengviau pakeliami. Nežinau ar Jums tai veikia, bet man tai visuomet! Jau kiek metų tuo gyvenu ir kažkaip vargo nematau. Liūdžiu retai, pykstu retai, gadinu aplinkiniams nuotaiką retai, zyziu mažai, skundžiuos irgi nedaug......Naaa, bent jau man taip atrodo viduje. Nežinau ką apie tai galėtų pasakyti kiti asmenys, bet man taip yra viduje. Taip aš jaučiuosi, taip man gerai. Ir net kartais nesuprantu, kam išviso reikalingos tos neigiamos emocijos, neigiami jausmai, išvis viskas kas yra neigiama......Kodėl tokie neigiami kūrėjai kūrė mus...ateiviai,dievai,žiurkės,dulkės ar dar kas ten galėjo...nežinau kas, bet visiškai brokuoti gavomės. Verkiam, keikiam, pykstam, laužom, daužom, nepaisom, negerbiam, neatleidžiam, nesitvardom, nesijuokiam...............ir dar daug daug daug daug. Žinoma, ne visi tokie jau brokuoti, yra truputį geresnių, turbūt Japonijoj ar Vokietijoj gaminti. Mikroschemos geresnės, geriau suprogramuotos.
Žmonės! Nebūkime tokie neigiami ir dar kartą neigiami. Yra blogų dalykų, yra dar blogesnių....bet kamon...viskas bus taip, kaip Tu norėsi, kad būtų. Prisišiksi į lovą, tai ir miegoti teks prišiktoj...suplėšysi draugui batus, tai jam kils noras suplėšyti tavo...kas gausis? Abu neturėsit batų ir būsite susipykę, pikti. Geriau jau vienas kitam nuvalytų juos...ar ne taip? Bet kur gi...orumas nei vieno, nei kito neleistų. Dažnai vartojam tą frazę tipo: "Elkis su kitu taip, kaip nori, kad su tavimi elgtųsi". Bet ar ji veikia? Kartais taip. Bet didesniu kiekiu atveju tikrai ne. Gal tiksliau nėra to paisoma... Didžioji dalis visuomenės nėra subrendusi šiai protingai minčiai.
Žinot kas man kartais atrodo? Kad būtent Lietuvoje yra susikaupę tokie vien vat žmonės, didžiausias mytas čia jų. Nors aš tikrai klystu, nes Lietuva žiauriai maža ir kitose pasaulio valstybėse neigiamų žmonių žyymiai daugiau. Na, bet tiesiog.
Labai jau nukrypau nuo temos, kuria pradėjau šitą įrašą... : ]]]]
O dabar šiek tiek apie mano veiklą ir netolimos praeities įvykius.
Ši savaitė trumpa, kadangi nusikirpo pirmadienis, kurio metu buvo labai labai gera atsipūsti ir padrybsoti sau, bet kartu buvo ir labai labai liūdna, nes atrodė, kad tuoj tuoj, žaibišku greičiu, atlėks antradienis. Taip ir buvo.
Šešios valandos dešimt minučių ir aismantas jau stand up! Visas užsimiegojęs ir užsimerkęs vonion.. Et..
Sunku diena buvo. Galiu drąsiai sakyti. Nors buvo labai šilta ir gera. Saulutė sau šypsojosi tiesiai...neleido galvoti apie nuovargį. Bet iš koledžo grįžau tai toks jau pusiau pusiau... Šiokius tokius namų darbus pasižėjau, pakleckinau kažką ir nuėjau restinti. Anksti ir miegoti nusibeldžiau. Tik blammmpt ir aš jau skrenduu skrenduu, juoda juoda aplink. Kosmosas.
Trečiadienis jau nebe toks šiltas, bet kažkaip liūdesiuko jokio nesijuto. Atvykau sau ramiai koledžan, per ilgąją pertrauką užkirtau taip, kaip dar turbūt niekada nebuvau kirtęs šiais metais.... Pilvas toks pilnas pilnas. Beet, dar galėčiau valgyti, nes burna dar norėjo, nors pilvas jau pūtėsi. Ar Jums taip nebūna? Man dažnai. : D Tai vat, lengvai laikas koledže praėjo ir sau neskubėdamas patraukiau namų link. Visiškai jokio nuovargio, viskas optimistiškai, be sunkumų, be nesklandumų. Perfekto! O dar ir koledže sugalvojom viską rinkodaroms dienoms, tai visai super. Idėja jau yra tvirta. Belieka ją pristatyti...O darbo įdėti reikės daug. Bet aš tikiu, kad mūsų komanda gali! Mes parodysim visiems, kad sugebam! : DD
Ketvirtadienį, tai yra, šendien, kėliausi vėl sunkiai...gal todėl, kad vakar Hausą žiūrėjau, tai vėliau kiek nuėjau miegoti. Nors ir nedidelis laiko skirtumas, bet miegui įtakos turi!: o Ir šen vėl sunki diena turėjo būti koledže. Bet kažkaip net nebuvo didelio noro, kad iš paskutinės, ketvirtos, paskaitos paleistų ankščiau... Galėjau laisvai iki pat galo pabūti: D Tai va, neperseniausiai aš ir grįžau namo. Blogą pyškinu, pyškinu dabar. Kavutės dar atsigeriu. Skanumėlis. Nežinau ką reikės veikti šendien iki miego laiko... Gal filmą kokį pažiūrėti ar kažką pameikinti iš darbų, kurių jau prisikaupė melejonas...pristatymų visokių!!! O aš tai jau net pamiršau, kaip Power-Pointu naudotis : D
Nieko nieko, viską išversim, su viskuo susidorosim! Nenukabinu nosies!
Svarbiausia yra neleisti blogiečiams iš blogųjų minčių saido atakuoti tą pozityvinę nuotaiką, kuri turėtų vyrauti visada visada!! Pagalvokite...gal reikia tik trupučiuką pasistengti. Gal net kokią gėlę, esančią priešais Jus šiuo metu truputį pasukti, pakreipti, palaistyti ar perstatyti į kitą vietą ir viskas! Galbūt tuomet tapsite puikios nuotaikos??? Kas ten žino...nepamėginę nesužinosite!
Iki, kolegos! Būkime geriečiai! : ]
Pagaliau vėl prisiruošiau čia ką nors papletkinti. Įsijungiau blogo rašymo langiuką visiškai nežinodamas, ką rašysiu...bet dažniausiai taip ir būna juk. Po truputį po truputį mintys pačios iš kažkur ateina, užklysta, praeina, išeina, nespėja būti išklausytos..pasimiršta. Eh, kad būtų taip įmanoma, jog viską viską parašyčiau, ką galvoju... deja. Pusė pamirštu jau po kelių minučių : D
Mano nuotaika, kaip po sunkaus ketvirtadienio, tai tikrai puiki. Negaliu skųstis. Tiesiog reikia išnaudoti kažkaip tą nuotaiką, todėl ir pyškinu čia. Kad bent truputis geresnių emocijų persiduotų į poną kompiuterių, poną internetą, ponaitį blogą. Nežinau ar tai įmanoma išviso..turbūt, kad kažkiek įmanoma, nes vis tiek, kas skaito, tai nors truputį kartkartėmis nusišypso. O tai jau yra gerai, to aš ir siekiu dažniausiai. Kad žmonės būtų patenkinti, jų veiduose būtų šypsena, neliktų blogų minčių. Bent jau trumpam.
Nes jau seniai pastebėjau tai, kas, galbūt, kitiems jau ir dar seniau aišku ir gal net logiška tai.... Kai tau būna blogai, aplink vien blogi dalykai, blogos mintys, viskas nesiseka, viskas krenta iš rankų, pažymiai blogi, tėvai pikti, susiplėšei džinsus, pametei buto raktus arba dar kas nors....tada reikia paprasčiausiai negalvoti apie tai, o galvoti, matyti, girdėti tik pozityvius dalykus. Kai užimi smegenis kažkokia kita informacija tada jos, vargšės, negali tavęs kankinti blogumais, kurie iš tikrųjų nėra jau tokie blogi!
Sutelki visą savo dėmesį kokiam nors darbeliui, arba paprasčiausiam teliko pažiūrėjimui ir vualia! Pamiršti viską. O kai baigi daryti tą gerąjį darbuką arba kažkokią kitą veiklą, tai tie negeri dalykai jau gali atrodyti žymiai lengviau pakeliami. Nežinau ar Jums tai veikia, bet man tai visuomet! Jau kiek metų tuo gyvenu ir kažkaip vargo nematau. Liūdžiu retai, pykstu retai, gadinu aplinkiniams nuotaiką retai, zyziu mažai, skundžiuos irgi nedaug......Naaa, bent jau man taip atrodo viduje. Nežinau ką apie tai galėtų pasakyti kiti asmenys, bet man taip yra viduje. Taip aš jaučiuosi, taip man gerai. Ir net kartais nesuprantu, kam išviso reikalingos tos neigiamos emocijos, neigiami jausmai, išvis viskas kas yra neigiama......Kodėl tokie neigiami kūrėjai kūrė mus...ateiviai,dievai,žiurkės,dulkės ar dar kas ten galėjo...nežinau kas, bet visiškai brokuoti gavomės. Verkiam, keikiam, pykstam, laužom, daužom, nepaisom, negerbiam, neatleidžiam, nesitvardom, nesijuokiam...............ir dar daug daug daug daug. Žinoma, ne visi tokie jau brokuoti, yra truputį geresnių, turbūt Japonijoj ar Vokietijoj gaminti. Mikroschemos geresnės, geriau suprogramuotos.
Žmonės! Nebūkime tokie neigiami ir dar kartą neigiami. Yra blogų dalykų, yra dar blogesnių....bet kamon...viskas bus taip, kaip Tu norėsi, kad būtų. Prisišiksi į lovą, tai ir miegoti teks prišiktoj...suplėšysi draugui batus, tai jam kils noras suplėšyti tavo...kas gausis? Abu neturėsit batų ir būsite susipykę, pikti. Geriau jau vienas kitam nuvalytų juos...ar ne taip? Bet kur gi...orumas nei vieno, nei kito neleistų. Dažnai vartojam tą frazę tipo: "Elkis su kitu taip, kaip nori, kad su tavimi elgtųsi". Bet ar ji veikia? Kartais taip. Bet didesniu kiekiu atveju tikrai ne. Gal tiksliau nėra to paisoma... Didžioji dalis visuomenės nėra subrendusi šiai protingai minčiai.
Žinot kas man kartais atrodo? Kad būtent Lietuvoje yra susikaupę tokie vien vat žmonės, didžiausias mytas čia jų. Nors aš tikrai klystu, nes Lietuva žiauriai maža ir kitose pasaulio valstybėse neigiamų žmonių žyymiai daugiau. Na, bet tiesiog.
Labai jau nukrypau nuo temos, kuria pradėjau šitą įrašą... : ]]]]
O dabar šiek tiek apie mano veiklą ir netolimos praeities įvykius.
Ši savaitė trumpa, kadangi nusikirpo pirmadienis, kurio metu buvo labai labai gera atsipūsti ir padrybsoti sau, bet kartu buvo ir labai labai liūdna, nes atrodė, kad tuoj tuoj, žaibišku greičiu, atlėks antradienis. Taip ir buvo.
Šešios valandos dešimt minučių ir aismantas jau stand up! Visas užsimiegojęs ir užsimerkęs vonion.. Et..
Sunku diena buvo. Galiu drąsiai sakyti. Nors buvo labai šilta ir gera. Saulutė sau šypsojosi tiesiai...neleido galvoti apie nuovargį. Bet iš koledžo grįžau tai toks jau pusiau pusiau... Šiokius tokius namų darbus pasižėjau, pakleckinau kažką ir nuėjau restinti. Anksti ir miegoti nusibeldžiau. Tik blammmpt ir aš jau skrenduu skrenduu, juoda juoda aplink. Kosmosas.
Trečiadienis jau nebe toks šiltas, bet kažkaip liūdesiuko jokio nesijuto. Atvykau sau ramiai koledžan, per ilgąją pertrauką užkirtau taip, kaip dar turbūt niekada nebuvau kirtęs šiais metais.... Pilvas toks pilnas pilnas. Beet, dar galėčiau valgyti, nes burna dar norėjo, nors pilvas jau pūtėsi. Ar Jums taip nebūna? Man dažnai. : D Tai vat, lengvai laikas koledže praėjo ir sau neskubėdamas patraukiau namų link. Visiškai jokio nuovargio, viskas optimistiškai, be sunkumų, be nesklandumų. Perfekto! O dar ir koledže sugalvojom viską rinkodaroms dienoms, tai visai super. Idėja jau yra tvirta. Belieka ją pristatyti...O darbo įdėti reikės daug. Bet aš tikiu, kad mūsų komanda gali! Mes parodysim visiems, kad sugebam! : DD
Ketvirtadienį, tai yra, šendien, kėliausi vėl sunkiai...gal todėl, kad vakar Hausą žiūrėjau, tai vėliau kiek nuėjau miegoti. Nors ir nedidelis laiko skirtumas, bet miegui įtakos turi!: o Ir šen vėl sunki diena turėjo būti koledže. Bet kažkaip net nebuvo didelio noro, kad iš paskutinės, ketvirtos, paskaitos paleistų ankščiau... Galėjau laisvai iki pat galo pabūti: D Tai va, neperseniausiai aš ir grįžau namo. Blogą pyškinu, pyškinu dabar. Kavutės dar atsigeriu. Skanumėlis. Nežinau ką reikės veikti šendien iki miego laiko... Gal filmą kokį pažiūrėti ar kažką pameikinti iš darbų, kurių jau prisikaupė melejonas...pristatymų visokių!!! O aš tai jau net pamiršau, kaip Power-Pointu naudotis : D
Nieko nieko, viską išversim, su viskuo susidorosim! Nenukabinu nosies!
Svarbiausia yra neleisti blogiečiams iš blogųjų minčių saido atakuoti tą pozityvinę nuotaiką, kuri turėtų vyrauti visada visada!! Pagalvokite...gal reikia tik trupučiuką pasistengti. Gal net kokią gėlę, esančią priešais Jus šiuo metu truputį pasukti, pakreipti, palaistyti ar perstatyti į kitą vietą ir viskas! Galbūt tuomet tapsite puikios nuotaikos??? Kas ten žino...nepamėginę nesužinosite!
Iki, kolegos! Būkime geriečiai! : ]
.jpg)
Rašyti komentarą