Pagaliau atsirado noro ilgėliau paspaudinėt mygtukus ir pateikti Jums dar truputį įspūdžių iš kelionės į Berlyną.
Šendien buvo pirmoji darbo diena po mini atostogų. Bet toks ir darbas..nuėjau į vieną vokiečių paskaitą, pusė valandos pabuvau ir sako galit eiti : ]] Lengvas toks įvadėlis. Bet kad pasižiūrėjau, rytoj irgi ne daug sunkesnė diena. Galima sakyti irgi tik viena paskaita. Gaila, kad tik po pietų prasideda... : ] Taigi vėl įsivažiuoti į Lietuviškąjį gyvenimo ritmą nesunku.
Nors kažkas man nutiko. Vis neišlenda iš galvos tas miestas. Berlynas. Ir kažkaip ką nors apie jį pagalvojus pasidaro smagu. Na taip, jis man patiko, bet nū tikrai ne dažnai būna taip po kelionės. Gal dėl to, kad labai smagu ten buvo ;] ir gal dėl to, kad turiu misiją dar kartą sugrįžti ten. Ir turiu metus laiko įgyvendinti tai. Labai labai noriu pamatyti visą naktinį Berlyno gyvenimą, tą tikrąjį undergraundinį reivą, išsitaškiusus iki negaliu žmones, skraidančius savam pasaulyje, žmones gyvenančius vien ta muzika. Taip pat norisi ir kitas vieta aplankyti Berlyne, kuriose nespėjau pabuvoti dabar. Vat, tai dar kažkada vėl lėkti turėsiu : ]]
Toliau tęsiant kalbą apie kelionę, tai žiauriai patiko tai, kad visam mieste ten pilna neformalų, ryškiom spalvom apsirengusių žmonių. Tai ir vaikai ir paaugliai ir jaunimas ir pagyvenę... Nežinau kas būtų, jeigu pas mus kokiam nors rajone piktesniam praeitum taip apsirėdęs...: [ guzas turbūt kaktoje. Ten žmonės prie to pripratę. Net gražu ir gera žiūrėti. O ir piktų žmonių maroziukų bent jau kelionės metu aš nepastebėjau. Gal jų ir yra kažkur, vakarais, naktimis, blogesniuose rajonuose. Bet savo kelyje aš nesutikau ir nemačiau nė vieno pikto žmogaus. Tokio rimto su treningais, lakierkom ir panašaus plauko... Vėl gi. Nesakau, kad tokių ten nėra. Bet tiek kiek matėm, pamatėm, aplankėm ir apžiūrėjom, tai susidariau nuomonę, kad publika ten visiškai kitokia nei čia, pas mus Lietuvoje. Taikesnė galbūt. Žmoniškesnė. Labiau civilizuota.
Taipogi buvau labai nustebęs, jog laaaaaaaabai mažai kas šneka mobiliaisiais telefonais. Kol važinėjomės visuomeniniu transportu negirdėjau nė vieno garso, kad kažkas kažkam skambėtų. Nemačiau, kad kas būtų išsitraukęs telefoną ir maigytų kokią nors sms ar mms žinutę.. Gatvėse vienas kitas. Bet kas ten su jais yra tikrai neįsivaizduoju. Pas mus turbūt kas antras kalba, arba rašo žinutes tuo telefonu. Išvien. Gal aš kažko nežinau ar kaip... O gal jie jais nesinaudoja tikrai..negaliu atsakyti. Bet nemanau, jog tokioje išsivysčiusioje šalyje žmonės nedraugauja su mobylkom. Kažkokia magija. O gal čia tik vėl gi sutapimas kažkoks kaip ir su piktais treninguotais žmonėmis...
Kas dar mane džiugino Berlyne. Tai, jog ten pilna įvairiausių firmų parduotuvių. Rūbų dabar turiu omenyje. O ir užėjus į tas parduotuves taip aaaaaaam pasidaro. Nes pamatai ties visko... Visiems jau seniai aišku, kad Lietuvoje nieko gero nėra. Pasirinkimo nulis. O ten vat visiškai kitaip. Į rūbus aš gal neatkreipiau per daug dėmesio, bet vat batųų tai ūlala. Ir atrodo visi gražūs,linksmi,tik ir prašosi apsiaunami. Kaip smagu būtų, kad Lietuvoj tiek visokių kolekcijų paduotų...ir ne už kosmines kainas. Tada bent noras pirkt būtų ir nereikėtų iš visokių internetinių šopų pirkinėtis.
Bradenburgo vartai ir mes beveik visi!
O čia šeip sau. Belaukiant kolegų. Netoli hostelio.
Laukiam metro. Kažkur vėl važiuosim... Čiotka.
Vaizdai.
Šendien buvo pirmoji darbo diena po mini atostogų. Bet toks ir darbas..nuėjau į vieną vokiečių paskaitą, pusė valandos pabuvau ir sako galit eiti : ]] Lengvas toks įvadėlis. Bet kad pasižiūrėjau, rytoj irgi ne daug sunkesnė diena. Galima sakyti irgi tik viena paskaita. Gaila, kad tik po pietų prasideda... : ] Taigi vėl įsivažiuoti į Lietuviškąjį gyvenimo ritmą nesunku.
Nors kažkas man nutiko. Vis neišlenda iš galvos tas miestas. Berlynas. Ir kažkaip ką nors apie jį pagalvojus pasidaro smagu. Na taip, jis man patiko, bet nū tikrai ne dažnai būna taip po kelionės. Gal dėl to, kad labai smagu ten buvo ;] ir gal dėl to, kad turiu misiją dar kartą sugrįžti ten. Ir turiu metus laiko įgyvendinti tai. Labai labai noriu pamatyti visą naktinį Berlyno gyvenimą, tą tikrąjį undergraundinį reivą, išsitaškiusus iki negaliu žmones, skraidančius savam pasaulyje, žmones gyvenančius vien ta muzika. Taip pat norisi ir kitas vieta aplankyti Berlyne, kuriose nespėjau pabuvoti dabar. Vat, tai dar kažkada vėl lėkti turėsiu : ]]
Toliau tęsiant kalbą apie kelionę, tai žiauriai patiko tai, kad visam mieste ten pilna neformalų, ryškiom spalvom apsirengusių žmonių. Tai ir vaikai ir paaugliai ir jaunimas ir pagyvenę... Nežinau kas būtų, jeigu pas mus kokiam nors rajone piktesniam praeitum taip apsirėdęs...: [ guzas turbūt kaktoje. Ten žmonės prie to pripratę. Net gražu ir gera žiūrėti. O ir piktų žmonių maroziukų bent jau kelionės metu aš nepastebėjau. Gal jų ir yra kažkur, vakarais, naktimis, blogesniuose rajonuose. Bet savo kelyje aš nesutikau ir nemačiau nė vieno pikto žmogaus. Tokio rimto su treningais, lakierkom ir panašaus plauko... Vėl gi. Nesakau, kad tokių ten nėra. Bet tiek kiek matėm, pamatėm, aplankėm ir apžiūrėjom, tai susidariau nuomonę, kad publika ten visiškai kitokia nei čia, pas mus Lietuvoje. Taikesnė galbūt. Žmoniškesnė. Labiau civilizuota.
Taipogi buvau labai nustebęs, jog laaaaaaaabai mažai kas šneka mobiliaisiais telefonais. Kol važinėjomės visuomeniniu transportu negirdėjau nė vieno garso, kad kažkas kažkam skambėtų. Nemačiau, kad kas būtų išsitraukęs telefoną ir maigytų kokią nors sms ar mms žinutę.. Gatvėse vienas kitas. Bet kas ten su jais yra tikrai neįsivaizduoju. Pas mus turbūt kas antras kalba, arba rašo žinutes tuo telefonu. Išvien. Gal aš kažko nežinau ar kaip... O gal jie jais nesinaudoja tikrai..negaliu atsakyti. Bet nemanau, jog tokioje išsivysčiusioje šalyje žmonės nedraugauja su mobylkom. Kažkokia magija. O gal čia tik vėl gi sutapimas kažkoks kaip ir su piktais treninguotais žmonėmis...
Kas dar mane džiugino Berlyne. Tai, jog ten pilna įvairiausių firmų parduotuvių. Rūbų dabar turiu omenyje. O ir užėjus į tas parduotuves taip aaaaaaam pasidaro. Nes pamatai ties visko... Visiems jau seniai aišku, kad Lietuvoje nieko gero nėra. Pasirinkimo nulis. O ten vat visiškai kitaip. Į rūbus aš gal neatkreipiau per daug dėmesio, bet vat batųų tai ūlala. Ir atrodo visi gražūs,linksmi,tik ir prašosi apsiaunami. Kaip smagu būtų, kad Lietuvoj tiek visokių kolekcijų paduotų...ir ne už kosmines kainas. Tada bent noras pirkt būtų ir nereikėtų iš visokių internetinių šopų pirkinėtis.
O dabar šioks toks foto rinkinėlis su mini komentarais : ]]
Dalis mūsų visos keliavusios grupės šalia Altes Museum (Old Mueseum). Iš-tikrųjų įspūdingas statinys. Gaila neteko pabuvoti viduje.
Dalis mūsų visos keliavusios grupės šalia Altes Museum (Old Mueseum). Iš-tikrųjų įspūdingas statinys. Gaila neteko pabuvoti viduje.
O čia ta pati dalis grupės fotkinasi nerealios bažnyčios fone. Ji yra šalia Altes Museum. Gaila, bet bažnyčioje irgi nepabuvojom, kadangi buvo per vėlus metas ir neįleido. : [[
Mūsų hostelio vidiniame kieme. Laukiam visų tripintojų. Lėksim miesto explorint. : ]] Čia rūkykla. Kėdutės tokios bosinės. Geresnės nei ta, ant kurios dabar sėdžiu ir rašinėju.
Ponas Jėgermaisteris. Gėrimas, kurio per visą kelionę teko prisiragauti daug.
Matosi tik pusė eilės norinčiųjų patekti į Reichstagą.. Šitoj nelaukėm. Atėjom kitą dieną. Buvo per pus trumpesnė : D
Kažkur važiuojam. Kur nepasakysiu, tik žinau, kad su U-Bahn. Požeminiu metro. Labai geras.
Ant Reichstago stogo. Visas Berlynas ten nuo jo matosi.. Ir fone Berlyno bokštas!
Bradenburgo vartai ir mes beveik visi!
O čia šeip sau. Belaukiant kolegų. Netoli hostelio.
Laukiam metro. Kažkur vėl važiuosim... Čiotka.
Vaizdai.
Gal būtų ir viskas. Būtinai paminėsiu tai, ką dar prisiminsiu vėlesniuose blogo įrašuose. Tačiau toks pagrindinis pasakojimas kaip ir baigtas.. Galiu pasakyti, kad ši kelionė buvo tikrai super. Tiek dėl kompanijos lėkusios kartu, tiek dėl pačio miesto. Tiek dėl nuotykių tiek dėl visko visko. Jokio blogo žodžio negaliu pasakyti..tik viskas įvyko per greit. Norėtųsi kartoti ir kartoti...
Po šito tripo pasikeitė ir mano pačio nuomonė apie Vokietiją ir pačius Vokiečius. Apie jų kalbą. Tikrai tikrai pradėjo labiau patikti. Galbūt čia tik Berlynas, nežinau. Bet dabar tikrai nesigailiu, kad mokausi vokiečių kalbos. Nes kad ir šitoj kelionėj ji man pravertė. Smagu, kai gali maždaug persiskaityti užrašus, paprašyti kažko, paklausti... Viskas labai gerai. Tokios vat pozityvios nuotaikos, nuomonės ir viskas kitas.
Iki kitų blogo įrašų! : ]]]]]
Po šito tripo pasikeitė ir mano pačio nuomonė apie Vokietiją ir pačius Vokiečius. Apie jų kalbą. Tikrai tikrai pradėjo labiau patikti. Galbūt čia tik Berlynas, nežinau. Bet dabar tikrai nesigailiu, kad mokausi vokiečių kalbos. Nes kad ir šitoj kelionėj ji man pravertė. Smagu, kai gali maždaug persiskaityti užrašus, paprašyti kažko, paklausti... Viskas labai gerai. Tokios vat pozityvios nuotaikos, nuomonės ir viskas kitas.
Iki kitų blogo įrašų! : ]]]]]
.jpg)