O jau tuoj tuoj žada žiemą... Pargrįžtu ir aš su tais šalčiais čia. Sveiki! Ne ne, niekur nebuvau išvykęs ir, bent jau kolkas, niekur neketinu.. Seniai, laaaabai seniai čia nebuvau. Truputį mokslai spaudė, truputį nežinojau, ką parašyti, ir daug tingėjau, tingėjau, tingėjau, tingėjau... Atrodo, juk va, čia šast šast ir viskas...bet blemba, nesąmonė. Nesinorėjo kažkaip spustelt blogerio mygtuko... Kažkoks keistumas, apsileidimas, užsisklendimas galbūt...? To negali būti. Jokiais būdais. Ir taip nebuvo.
O gyvenau aš visą tą laiką, kol nesilankiau čia, gerai. Na, tikriausiai atsiminčiau, jeigu būtų kažkas tooookio blogo. Žinoma, turbūt kažkas ir buvo, bet jeigu neatsimenu smarkiai, vadinasi ir nereikia atsiminti. Šeip jau mano fronte ramu. Tik su koledžo reikalais jau tenka spaustis...Kai viskas susikrauna į semestro pabaigą, tai tikrai pasijaučia ir pasimokyti tenka. Bet taip normalei sakyčiau pasimokyti. Gerai, kad tokius kelis darbukus jau sudorojau. Nedidelė našta, bet bent kažkiek jau nukrito. Ir akys iškart plačiau atsimerkė ir pačiam ramiau patapo. Nors darbų tai dar pilna.
Svarbiausias iš jų, tai, turbūt yra kursinis darbas... Lengva, sakysit.. Galbūt. Bet kai nežinai, ką būtent toj vietoj rašyti, tai nelabai. Mažiau nei mėnesis ir daugiau nei dvidešimt lapų. Turėčiau susidoroti. Viską sutaisysiu.
Kitas svarbesnis darbukas, tai yra rinkodaros diena, kuri bus truputį greičiau, gruodžio devintą. Ir kurioje mūsų komanda pristatinės savo verslo idėją. Vėl gi atrodo šitaip lengva... Galvojant ir šnekant turbūt taip ir yra. Kai reikia žodžius paversti darbais..hmm. Visko tieeeeeeeek daug. Nieko, stengsimės tai, ką įsivaizduojame mes patys, pateikti Jums. Kad ir Jūs suprastumėte... Kiek sėkminga tai bus niekas nežino. Galutinis rezultatas gruodžio devintą.
O dabar...kas dabar. Truputėlį dabar jaučiuosi nusiurbtas. Čia, turbūt, dėl oro tokio slegiančio. Tačiau įkalęs arbatos tikrai atsigausiu. Visada aš atsigavęs. Ko čia dabar šneku blogumus. Taigi atsigavęs. : D
Tokia nedidelė misija šio vakaro yra parašyti kursinio darbo kokį puslapuką. Ok ok...žinau, kad nepatikėjot. Pusė puslapuko. Skamba įtikinamiau, ar ne? ; ]]
Tai pat dar norėčiau per šią dieną....iš tikrųjų tai daug ko norėčiau, bet norai ir lieka norais. Norėčiau atrasti šios dienos dainą. Dabar net neįsivaizduoju, kaip ji turi skambėti...... Gal vėliau pati atkeliaus? Žiūrėsim, matysim, klausysim, džiaugsimės, trepsėsim.
O šendien rytas buvo ankstus. Daugelis mano rytų būna ankstūs. Kuomet pramerkiu akis, bet atrodo, kad vis dar užsimerkęs, nes aplink tamsu tamsu. Išjungiu žadintuvą, prisiekinėju sau, kad tuoj tuoj kelsiuos. Nedidelis nusižengimas, pasnaudžiu dar dešimtį minutėlių ir tada jau suprantu, kad tikrai reikia lipt lauk. Beeet, įdėmiai klausausi. Stengiuosi išgirsti ar lauke šlapia. Klausite kaip? Labai elementaru. Tiesiog reikia sulaukti važiuojančios mašinos ir klausytis, ar garsas toks tššššššš ar paprastas ssssssss. Ir vuolia, nepramerkęs akių, neišlipęs iš lovos, esant tamsumai už lango galiu nustatyti ar lauke šlapia ar ne. Žinoma, dar lengviau būna tada, kai girdisi, kad lyja. Tas metodas daugiau padeda, kai jau būna paliję... O kai šlapia už lango, tai ir eiti ten, savaime suprantama, nesinori. Dažnas toks atvejis, ar gi ne taip? : ]]]
Prieš porą dienų labai neturėjau, ką veikti. Atradau fantastišką programėlę kompe. Garantuoju, kad visi visi ją turite. Tokia nereali. Dirbi ja ir tiesiog džiaugiesi. Leidi pasireikšti sau, negadinant popieriaus. Tai yra Paint. Taip taip taip. Paprasčiausias peintas, kuriuo džiaugdavotės prieš dešimt metų, vos tik nusipirkę kompiuterį. Braižai, paišai, trini, vėl paišai. Tada dar nuspalvoji. Toks visai paprastas laiko praleidimo būdas, kai jau niekas nebepadeda. Įrašo pabaigoje planuoju pasidalinti keliais savo "šedevrais". Jie tiesiog tragiški, bet vis tiek smagu bus pasižiūrėti. Iš tikrųjų, tai nežinau ar Jums bus smagu. Bent jau man tai smagu ; D ir patys pamėginkite!
Naktį iš sekmadienio į pirmadienį miegojau tragiškai. Kaip nustatyti to priežastį...net neįsivaizduoju. Kavos negėriau, energetinių negėriau, nepersivalgiau. Nieko blogo nedariau. Viską, kaip ir visada, bet užmigimas tai tragedijos stiliuko. O ir po tokio "užmigimo", kuris trukdavo kokias dešimt minučių , sekdavo vėl kankinimąsis iki kito. Nepaaiškinama. Ir visa naktis tokia. Prieš rytą jau, turbūt, jėgų nebebuvo nemiegui, tai pasidavė, ramesnis miegas atėjo. Tiek žinių. Būna vat bent kelios naktys tokios per mėnesį. Riaušės gal kokios ar mitingas koks vyksta kažkur ten miego zonoje. Ar gi aš, paprastas žmogelis, galiu supaisyti, kas ten, kažkur, vyksta... Jokiais būdais. Aš galiu tik išvedinėti kvailas, o kartais ir nelabai teoremas. Yep, tik tiek. Mano vidurinis išsilavinimas daugiau neleidžia.
Laiškutis šitas pilasi taip laisvai, laisvai. Kaip mineralinio vandens gėrimas. Gazuoto. Tipo geri geri geri, viskas ok, truputį turi nustosti, nes gazas išeina ir tada vėl geri geri geri. Taip ir čia. Rašau rašau rašau, pasiieškau dainos kokios, persijungiu ir vėl rašau rašau rašau.
Bet jaučiu, kad užtenka čia rašyti ir reikia persimesti į wordą, kur reikėtų įvykdyti pasižadėtą mini vakaro misiją. Kad žinotumėt, kaip aš tingiu... Bet reik reik.
Tai turbūt atsisveikinsiu jau šį kartą. Po tiek dienų tylos blogas visiškai apmirė. Dabar net niekas nebeužsuks ir neperskaitys, nes jau pamiršo arba galvoja, kad nustojau čia postinti. Taip, buvau nustojęs ir nežinau, kiek laiko praeis, kol vėl kažką naujo pribursiu. Tiesa, sukasi tokia viena mintis galvoje, kuria mielai pasidalinčiau su kuo nors, bet niekaip nesirištų čia su niekuo. Tai gal pasilaikysiu kokiam kitam atvejui ; ]]
Gal greit, gal negreit, bet tikrai susikalbėsim čia, šitam aismanto nusišnekėjimų puslapyje. Nepraeikite pro šaly! ate ;]]
Svarbiausias iš jų, tai, turbūt yra kursinis darbas... Lengva, sakysit.. Galbūt. Bet kai nežinai, ką būtent toj vietoj rašyti, tai nelabai. Mažiau nei mėnesis ir daugiau nei dvidešimt lapų. Turėčiau susidoroti. Viską sutaisysiu.
Kitas svarbesnis darbukas, tai yra rinkodaros diena, kuri bus truputį greičiau, gruodžio devintą. Ir kurioje mūsų komanda pristatinės savo verslo idėją. Vėl gi atrodo šitaip lengva... Galvojant ir šnekant turbūt taip ir yra. Kai reikia žodžius paversti darbais..hmm. Visko tieeeeeeeek daug. Nieko, stengsimės tai, ką įsivaizduojame mes patys, pateikti Jums. Kad ir Jūs suprastumėte... Kiek sėkminga tai bus niekas nežino. Galutinis rezultatas gruodžio devintą.
O dabar...kas dabar. Truputėlį dabar jaučiuosi nusiurbtas. Čia, turbūt, dėl oro tokio slegiančio. Tačiau įkalęs arbatos tikrai atsigausiu. Visada aš atsigavęs. Ko čia dabar šneku blogumus. Taigi atsigavęs. : D
Tokia nedidelė misija šio vakaro yra parašyti kursinio darbo kokį puslapuką. Ok ok...žinau, kad nepatikėjot. Pusė puslapuko. Skamba įtikinamiau, ar ne? ; ]]
Tai pat dar norėčiau per šią dieną....iš tikrųjų tai daug ko norėčiau, bet norai ir lieka norais. Norėčiau atrasti šios dienos dainą. Dabar net neįsivaizduoju, kaip ji turi skambėti...... Gal vėliau pati atkeliaus? Žiūrėsim, matysim, klausysim, džiaugsimės, trepsėsim.
O šendien rytas buvo ankstus. Daugelis mano rytų būna ankstūs. Kuomet pramerkiu akis, bet atrodo, kad vis dar užsimerkęs, nes aplink tamsu tamsu. Išjungiu žadintuvą, prisiekinėju sau, kad tuoj tuoj kelsiuos. Nedidelis nusižengimas, pasnaudžiu dar dešimtį minutėlių ir tada jau suprantu, kad tikrai reikia lipt lauk. Beeet, įdėmiai klausausi. Stengiuosi išgirsti ar lauke šlapia. Klausite kaip? Labai elementaru. Tiesiog reikia sulaukti važiuojančios mašinos ir klausytis, ar garsas toks tššššššš ar paprastas ssssssss. Ir vuolia, nepramerkęs akių, neišlipęs iš lovos, esant tamsumai už lango galiu nustatyti ar lauke šlapia ar ne. Žinoma, dar lengviau būna tada, kai girdisi, kad lyja. Tas metodas daugiau padeda, kai jau būna paliję... O kai šlapia už lango, tai ir eiti ten, savaime suprantama, nesinori. Dažnas toks atvejis, ar gi ne taip? : ]]]
Prieš porą dienų labai neturėjau, ką veikti. Atradau fantastišką programėlę kompe. Garantuoju, kad visi visi ją turite. Tokia nereali. Dirbi ja ir tiesiog džiaugiesi. Leidi pasireikšti sau, negadinant popieriaus. Tai yra Paint. Taip taip taip. Paprasčiausias peintas, kuriuo džiaugdavotės prieš dešimt metų, vos tik nusipirkę kompiuterį. Braižai, paišai, trini, vėl paišai. Tada dar nuspalvoji. Toks visai paprastas laiko praleidimo būdas, kai jau niekas nebepadeda. Įrašo pabaigoje planuoju pasidalinti keliais savo "šedevrais". Jie tiesiog tragiški, bet vis tiek smagu bus pasižiūrėti. Iš tikrųjų, tai nežinau ar Jums bus smagu. Bent jau man tai smagu ; D ir patys pamėginkite!
Naktį iš sekmadienio į pirmadienį miegojau tragiškai. Kaip nustatyti to priežastį...net neįsivaizduoju. Kavos negėriau, energetinių negėriau, nepersivalgiau. Nieko blogo nedariau. Viską, kaip ir visada, bet užmigimas tai tragedijos stiliuko. O ir po tokio "užmigimo", kuris trukdavo kokias dešimt minučių , sekdavo vėl kankinimąsis iki kito. Nepaaiškinama. Ir visa naktis tokia. Prieš rytą jau, turbūt, jėgų nebebuvo nemiegui, tai pasidavė, ramesnis miegas atėjo. Tiek žinių. Būna vat bent kelios naktys tokios per mėnesį. Riaušės gal kokios ar mitingas koks vyksta kažkur ten miego zonoje. Ar gi aš, paprastas žmogelis, galiu supaisyti, kas ten, kažkur, vyksta... Jokiais būdais. Aš galiu tik išvedinėti kvailas, o kartais ir nelabai teoremas. Yep, tik tiek. Mano vidurinis išsilavinimas daugiau neleidžia.
Laiškutis šitas pilasi taip laisvai, laisvai. Kaip mineralinio vandens gėrimas. Gazuoto. Tipo geri geri geri, viskas ok, truputį turi nustosti, nes gazas išeina ir tada vėl geri geri geri. Taip ir čia. Rašau rašau rašau, pasiieškau dainos kokios, persijungiu ir vėl rašau rašau rašau.
Bet jaučiu, kad užtenka čia rašyti ir reikia persimesti į wordą, kur reikėtų įvykdyti pasižadėtą mini vakaro misiją. Kad žinotumėt, kaip aš tingiu... Bet reik reik.
Tai turbūt atsisveikinsiu jau šį kartą. Po tiek dienų tylos blogas visiškai apmirė. Dabar net niekas nebeužsuks ir neperskaitys, nes jau pamiršo arba galvoja, kad nustojau čia postinti. Taip, buvau nustojęs ir nežinau, kiek laiko praeis, kol vėl kažką naujo pribursiu. Tiesa, sukasi tokia viena mintis galvoje, kuria mielai pasidalinčiau su kuo nors, bet niekaip nesirištų čia su niekuo. Tai gal pasilaikysiu kokiam kitam atvejui ; ]]
Gal greit, gal negreit, bet tikrai susikalbėsim čia, šitam aismanto nusišnekėjimų puslapyje. Nepraeikite pro šaly! ate ;]]
.jpg)
lapkričio 23, 2010 8:10 popiet
Gerai pasakyta, prieš 10 metų eidavau pas mamą į darbą, kad galėčiau papaišyti su stebuklinga paint programa. Ot laikai būdavo, kai iki laimės tik tiek reikėdavoo :)